Kauno dailės gimnazija

Kauno dailės gimnazija
Kauno dailės gimnazija herbas
Adresas	Dainavos g. 1, Kaunas
Direktorius(-ė)	Rusnė Marija Voverienė
Mokinių skaičius	342
Įkūrimo data	1946 m.
Uždarymo data	{{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	47

Kauno dailės gimnazija – valstybinė dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Dainavos g. 1, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190994793.

Istorija

1946–1947 m. dailininko Česlovo Kontrimo pastangomis įkurta Kauno vidurinė dailės mokykla, sunkiai tilpusi į įprastinius biurokratų rėmus, kurioje vaikai gali mokytis bendrojo lavinimo ir dailės disciplinas. Tuo metu tai buvo pirmoji tokio profilio vidurinė mokykla Lietuvoje. Be to, organizatorius sugebėjo įkelti mokyklą į vieną moderniausių tarpukario Kauno namų – žymaus architekto Felikso Vizbaro suprojektuotą Ministro pirmininko Juozo Tūbelio privačią rezidenciją. Funkcionalus, racionalių, bet nemonotoniškų formų statinys buvo įkomponuotas Žaliakalnio šlaite, patogioje ir labai gražioje vietoje. Ši aplinka tiesiog idealiai tiko orientuotų į humanitarinę kultūrą vaikų ugdymui. Č. Kontrimas, vėliau garsėjęs kaip savitas ir subtilus akvarelistas, buvo tikriausiai vienintelis nepartinis vidurinės mokyklos direktorius.

Kokybiškai naujas mokyklos gyvenimo etapas prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Ankstesniame etape pagrindinis dėmesys buvo skiriamas trims vaizduojamosios dailės šakoms – skulptūrai, tapybai ir grafikai. Šiuo metu meninis ugdymas įgavo sudėtingesnę struktūrą. Jis skirstomas į kelis pagrindinius etapus: 1-4 klasėse kryptingas meninis ugdymas, 5-II g. klasėse pagilintas dailės mokymas, III-IV g. klasėse meninis profilis, dailės pakraipa.

Meninio ugdymo uždaviniai nuosekliai kinta: pirmosiose klasėse didžiausias dėmesys skiriamas mokinio saviraiškos galimybėms, vėliau palaipsniui gilinamasi į įvairias kūrybos sritis. Abiturientai, užbaigdami mokslus, gali kurti skulptūros, tapybos, grafikos, keramikos, tekstilės, rūbų modeliavimo, architektūros ir dizaino, dailėtyros baigiamuosius kūrybinius darbus.

Datos

Dailės skyrius Dainavos g.

Bendrojo lavinimo skyrius Dzūkų g.

• 1945 m. rudenį Kauno valstybinio taikomosios dailės instituto prieglobstyje pradėjo mokytis grupė jaunuolių, neturinčių vidurinio išsilavinimo. Jais rūpintis buvo pavesta dėstytojui Juozui Kėdainiui, vėliau Česlovui Kontrimui;
• 1946 m. vasario 4 d. Meno reikalų valdybos viršininko Juozo Banaičio įsakymu Česlovas Kontrimas skiriamas valstybinės dailės mokyklos direktoriumi. Šiuo įsakymu mokyklai suteiktas savarankiškumas, vasario 4-oji yra mokyklos gimimo diena;
• 1946 m. kovo 10 d. po ilgų klajonių mokyklos bendruomenė įžengė J.Tūbelio namus;
• 1946 m. birželio 15 d. atidaryta pirmoji mokinių darbų paroda, sukėlusi didelį susidomėjimą to meto visuomenėje ir pelniusi dailininkų pripažinimą;
• 1947 m. birželio 21 d. mokykla išleido pirmą abiturientų laidą;
• 1947 m. lapkričio 1 d. dailės mokyklai pripažintas vidurinės mokyklos statusas ir pavadinimas – Kauno vidurinė dailės mokykla;
• 1956 m. pavasarį atidaryta mokinių darbų paroda, skirta mokyklos dešimtmečiui pažymėti, ta proga išleidžiamas pirmas iliustruotas leidinėlis „Kauno vidurinė dailės mokykla“;
• 1965 m. vasarą Kauno vidurinė dailės mokykla ir Kauno dešimtmetė muzikos mokykla sujungtos ir pavadintos Kauno vidurine meno mokykla;
• 1969 m. Kauno vidurinei meno mokyklai suteiktas Juozo Naujalio vardas;
• 1979 m. išleistas Vilniaus dailės parodų rūmuose vykusios Vilniaus M. K. Čiurlionio ir Kauno J. Naujalio vidurinių meno mokyklų moksleivių darbų parodos katalogas;
• 1985 m. pavasarį Kauno paveikslų galerijoje surengta jungtinė Taikomosios dailės technikumų ir vidurinių meno mokyklų moksleivių darbų paroda, išleistas katalogas;
• 1985 m. lapkričio 28 d. J. Naujalio vidurinės meno mokyklos muzikos ir dailės skyriai iškilmingai šventė 40-mečio jubiliejų, surengę moksleivių ataskaitinį koncertą ir dailės darbų parodą Kauno filharmonijos salėje ir fojė;
• 1990 m. rugpjūčio 20 d. J. Naujalio vidurinė meno mokykla reorganizuota į dvi savarankiškas dailės ir muzikos mokyklas;
• 1994 m. sausio 24 d. Kauno vidurinei dailės mokyklai suteiktas gimnazijos statusas ir pavadinimas – Kauno dailės gimnazija;
• 1996 m. kovo 6 d. mokyklos penkiasdešimtmečiui išleidžiamas leidinys ir atidaroma jubiliejinė paroda Kauno paveikslų galerijoje;
• 2006 m. gimnazijos 60-mečiui skiriamos parodos Kaune, Vilniuje, Islandijoje.

Direktoriai

• 1946 m. lapkričio 6 d. – Česlovas Kontrimas;
• 1950 m. rugpjūčio 30 d. – Janina Stankūnavičiūtė;
• 1950 m. gruodžio 15 d. – Aleksandras Pancerovas;
• 1951 m. spalio 5 d. – Algirdas Dūda;
• 1955 m. lapkričio 1 d. – Boleslovas Klova;
• 1956 m. spalio 16 d. – Algirdas Dūda;
• 1979 m. rugpjūčio 30 d. – Raimundas Šurka;
• 1984 m. rugpjūčio 27 d. – Aveniras Ūsas;
• 1990 m. rugsėjo 1 d. – Dalia Palukaitienė;
• 2003 m. rugsėjo 10 d. – Neringa Šiupinskienė.
• 2021 m. kovo 2 d. - Rusnė Marija Voverienė

Žymūs mokytojai

• Juozas Kėdainis, skulptorius, dirbo 1945-1946;
• Vytautas Banys, grafikas, 1945-1946; 1956-1989;
• Jonas Jukonis, 1945-1946;
• Česlovas Kontrimas, tapytojas, 1945-1978;
• Voldemaras Manomaitis, keramikas, 1946-1950;
• Jonas Buračas, tapytojas, 1946-1950;
• Valerija Juškienė, tapytoja 1946-1973;
• Juozas Aleknavičius, tapytojas, 1946-1950;
• Klemensas Jarašiūnas, skulptorius, 1946-1984;
• Henrikas Rudzinskas, skulptorius, 1946-1949;
• Bronislovas Šaliamoras;
• Mykolas Labuckas, tapytojas, 1948-1950;
• Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, skulptorė, 1949-1950;
• Boleslovas Klova, tapytojas-monumentalistas (ekst), 1950-1966;
• Aleksandras Pancerovas, skulptorius, 1950-1986;
• Janina Stankūnavičiūtė, grafikė, 1950-1954;
• Janina Mačiokaitė, tapytoja, 1949-1954;
• Elena Jakutytė, grafikė, 1950-1970;
• Algirdas Lukštas, tapytojas, 1950-1992;
• Algirdas Dūda, menotyrininkas, 1951-1979;
• Vladas Žuklys, skulptorius, 1950-1973;
• Danutė Juozėnaitė, skulptorė, 1951-1954;
• Sofija Juknienė, tapytoja, 1954-1963;
• Petras Stauskas, tapytojas, 1954-1956;
• Albinas Pivoriūnas, keramikas, 1955-1991;
• Mečislovas Ostrauskas, tapytojas, 1957-1987;
• Antanas Speičys (ekst), 1957-1962;
• Irena Banienė, 1959-1989;
• Alina Kvedarauskienė-Meškauskaitė, (16 laida), grafikė, 1968-1972, 1986-1991;
• Romualdas Čarna, grafikas, 1970-1991;
• Milda Mildažytė-Kulikauskienė (8 laida), tapytoja, 1970-1980;
• Osvaldas Jablonskis (16 laida), tapytojas, 1972-1979;
• Dalia Palukaitienė (10 laida), skulptorė, 1976-1988;
• Genovaitė Motiejūnienė, 1977-1987;
• Laimis Trimonis (25 laida), tapytojas, 1977-1979;
• Julius Čepėnas (ekst), 1979-1985;
• Vytautas Laukys, tapytojas, 1980-1991;
• Violeta Norkutė-Adomavičienė (25 laida), skulptorė, 1981-1993;
• Justas Tolvaišis, grafikas, 1981-1985;
• Gintaras Dūda, tapytojas (26 laida), 1985-1986;
• Algirdas Kupčikas, skulptorius, 1985-1986;
• Vilija Kneižytė (29 laida), grafikė, 1981-1986;
• Rūta Gradeckaitė-Vorienė (31 laida), tapytoja, 1983-1990;
• Remigijus Kupčikas (33 laida), skulptorius, 1985-1993;
• Arūnas Vaitkūnas, tapytojas (28 laida), 1985-1993;
• Asta Barisaitė-Giniūnienė (33 laida), menotyrininkė, 1986-1988;
• Algimantė Stankutė-Dargienė (28 laida), tapytoja, 1986-1988;
• Marija Danutė Jukniūtė (15 laida), grafikė, 1986-1987;
• Irena Kapočiūnienė, tekstilininkė (16 laida), 1986-1988;
• Danutė Mertingaitė (23 laida), odininke, 1986-1987;
• Audronė Mickutė (32 laida), vitražistė, 1986-1993;
• Egidijus Rudzinskas (34 laida), grafikas, 1986-1987;
• Virginijus Kašinskas, tapytojas, 1987-1992;
• Edita Žumbakytė-Mažuolienė (32 laida), 1987-1988;
• Evaldas Ostrauskas, tapytojas (27 laida), 1987-1990;
• Vytautas Martišius (31 laida), skulptorius, 1988-1993;
• Audronė Petrašiūnaitė, tapytoja, 1988-1993;
• Jūratė Pikčilingytė (33 laida), 1988-1994;
• Laisvydė Šalčiūtė, grafikė, 1988-1994;
• Henrikas Žukauskas (24 laida), architektas, 1988-1993;
• Andrius Navalinskas, dizaineris, 1989-1993;
• Ina Orinauskaitė (28 laida), grafikė, 1989-9193;
• Juras Palukaitis (37 laida), skulptorius, 1989-1991;
• Algė Varnaitė (37 laida), grafikė, 1989-1994;
• Eismutis-Bernardas Aleksandravičius (33 laida), skulptorius, 1991-1993;
• Rasa Demendžiūnienė, 1991-1994;
• Ingrida Berberian, 1991-1995;
• Aurelija Inokaitienė, 1993, 1995;
• Jurgita Čitavičiūtė (43 laida), 1994-1995;
• Aldona Ogijienė, rūbų modeliuotoja, 1994;
• Kęstutis Grigaliūnas, grafikas, 1982;
• Irena Žuklytė-Bagdonienė (17 laida), 1970.

Nuorodos

• Gimnazijos svetainė Archyvuota kopija 2007-06-14 iš Wayback Machine projekto.