Juozas Aleknavičius
| Juozas Aleknavičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1906 m. rugsėjo 23 d. Ryga, Latvija |
| Mirė | 1987 m. gruodžio 28 d. (81 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Karmėlavos kapinėse |
| Tėvas | Juozas Aleknavičius |
| Motina | Marija Rabačinskaitė-Aleknavičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Anelė Jukonytė-Aleknavičienė |
| Vaikai | Aušrinė, Kastytis, Jūratė, Gražina |
| Veikla | dailininkas, tapytojas |
Juozas Aleknavičius (1906 m. rugsėjo 23 d. Rygoje, Latvija – 1987 m. gruodžio 28 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas, tapytojas.
Biografija redaguoti
Pirmojo pasaulinio karo metais išmirus gausiai šeimai liko našlaičiu. Likimas atbloškė į Lietuvą, kur piemenavo Vadžgirio kaime (dab. Jurbarko rajonas). 1926 m. baigė Kauno meno mokyklą, įgydamas teatro dailininko specialybę. Dėstytojai: Mstislavas Dobužinskis, Vladas Didžiokas, Adomas Varnas, Kajetonas Sklėrius.
1930 m. buvo komandiruotas į Dresdeną dekoruoti lietuviškąjį paviljoną. 1937 m. pusmetį gyveno Paryžiuje, lankė muziejus, susipažino su Prancūzijos sostinės meniniu gyvenimu. 1940–1945 m. dirbo Vilniuje, Dramos teatro dekoracijų cecho vedėju. Antrojo pasaulinio karo metu kilus gaisrui studijoje, neteko daugelio savo paveikslų ir meno knygų bibliotekos. 1946 m. grįžo į Kauną, įsidarbino Dailės mokykloje direktoriaus pavaduotoju. Ten dirbo iki 1950 m.
Sovietiniais metais buvo aktyvus dailininkų sąjungos narys, tačiau į parodas priimdavo tik realistinius jo darbus – lietas akvareles, tapytus peizažus. Kai kuriuos paveikslus panaudodavo knygų iliustracijai.[1] 1976 m. atostogaudamas Palangoje sužinojo, kad kilus gaisrui studijoje, vėl neteko daugelio savo darbų. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Kūryba redaguoti
Parodose dalyvavo nuo 1935 m. Be teatro ir parduotuvių vitrinų dekoracijų dar mėgo lieti akvareles. Įkvėpimo sėmėsi būdamas prie jūros. Daug kartų bandė tradicinėmis technikomis iliustruoti „Jūratę ir Kastytį“, bet vis likdavo nepatenkintas rezultatais, kol apie 1958 m. gimė pirmieji paveikslai-vizijos.
Lietuvos dailės muziejuje saugomi trys darbai: „Kauno tilto statyba“ (drobė, 1947 m.), „Žvejų uostas Šventojoje“ (popierius, akvarelė, 1970 m.), „Jūra prieš audrą“ (popierius, akvarelė, 1971 m.).[2] Kiti išlikę darbai yra saugomi jo artimųjų. 1999 m. sūnaus Kastyčio iniciatyva Palangoje, kartu su miesto savivaldybės viešąja biblioteka, suorganizuota paroda, skirta dailininko atminimui. Parašytas straipsnis ir išleistas parodos lankstinukas.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvių liaudies architektūra. D.1 Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai / Kauno politechnikos institutas. – Vilnius: Mintis, 1965. – 286 p.
- ↑ http://www.ldm.lt/dailininkai/Tapyba_19401990_A.htm Archyvuota kopija 2012-05-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lukauskaitė A. Juozas Aleknavičius: Savo darbuose siekiu išgauti spalvų ir tonų harmoniją: paroda Palangos viešojoje bibliotekoje. – Iliustr. // Vakarinė Palanga, 1999 m. vasario 24-27 d., Nr. 14, p. 6