Ignatijus Ivanovskis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ignatijus Jakinfovičius Ivanovskis (rus. Ивановский Игнатий Иакинфович, lenk. Ignatius de Kogala Iwanowski; 1807 m. Minske, Baltarusija – 1886 m. Sankt Peterburge) – lenkų kilmės rusų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakulteto profesorius, dekanas.

Biografija redaguoti

Baigė gimnaziją Minske, 1826 m. – Vilniaus universitetą, iškart po to buvo išsiųstas į Maskvos universitetą, vėliau – į Derpt institutą Livonijos gubernijoje (1828-1832). 1833 m. gruodžio 30 d. apgynė disertaciją tema lot. Die libera mercatura, daktaras.

1833-1835 m. gyveno Berlyne (Vokietija). Lankė Savinji, Hanso, Mišelio, Riterio, ir kitų to meto žymių Berlyno universiteto profesorių paskaitas. 1835 m. grįžo į Rusiją, Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės teisės ir diplomatijos katedros vedėjas (1836 – 1871). Dėstyti dalykai – Tarptautinė teisė, Užsienio valstybių valstybių teisė (konstitucinė teisė). Nuo 1863 m. Teisės f. dekanas. 1870 m. baigė dėstyti. Pasekėjas – prof. Frydrichas Martensas (1845–1909).

1873 m. Universiteto garbės narys.

«Краткий взгляд на науку дипломатии вообще» («Журнал Министерства Народного Просвещения», 1836, ч. IX);
«О началах постепенного усовершенствования государств» (ibid., 1848, ч. LIX);
«Разбор сочинений Д.И. Каченовского «О каперах и призовом судопроизводстве» («25-е присуждение Демидовских наград», 1856);
«Руководство статистики европейских государств» (СПб., 1856).

Биографический словарь профессоров и преподавателей Императорского С.-Петербургского университета за истекшую третью четверть века его существования, 1869–1894: В двух томах. С.-Петербург. 1896, страницы 76-77.