Baubis
Baubis (Jaučiabaubis, Jaučių Baubis) – vakarų lietuvių ir prūsų gyvulių bei galvijų dievas[1]. Jo pagalbos buvo prašoma atjunkant veršius, šventinant karves. Baubiui aukodavo galvijus.[2]
Šaltiniai redaguoti
Baubį 1666 m. Danieliaus Kleino giesmyno įžangoje mini Vilhelmas Martinas kaip vieną iš jau nebegarbinamų dievų. XVII a. pab. Jaučiabaubį mini Matas Pretorijus. Felikso Kuršaičio žodyne (1883 m., II d.) vadinamas piemenų globėju Jaučių Baubiu.
Aiškinimai redaguoti
Vardas kildinamas nuo žodžio „baubti“.
Jokūbas Brodovskis Jaučių Baubį lygina su Panu, apie jį užsimena ir Pilypas Ruigys.
Pagal A. J. Greimą, Jaučių baubis – gyvulių ir piemenų globėjas, gyvenantis balose ir kituose vandens telkiniuose. Jis galintis pasirodyti jaučio ar jaučio balsu baubiančio paukščio pavidalu[1].
Literatūra redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999
- ↑ Nijolė Laurinkienė. Baubis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003