Zuikos
| Zuikos | ||
|---|---|---|
  Zuikos |
||
| 55°17′53″š. pl. 26°11′28″r. ilg. / 55.298°š. pl. 26.191°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Ignalinos seniūnija | |
| Gyventojų | 24 | |
 Vikiteka |
Zuikos | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Sujki, lenk. Zujki, rus. Зуйки | |
Zuikos – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 4 km į pietryčius nuo Ignalinos, tarp Zuikų miško ir kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai . Kapinėse stovi Zuikų koplyčia.
Etimologija
redaguoti
Kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Zuikà. Šaltiniuose vietovė minima 1706 m.[2]
Istorija
redaguotiXIX a. Priklausė Bartkevičiaus Kazokinės dvarui.[3] Lenkmečiu Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, iki 1931 m. veikė lietuviška mokykla (atkelta iš Sabališkės apie 1925 m.). 1928 m. iš Bartkevičiaus dvaro buvo atkelta ir valdiška mokykla. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Zuikose įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Kaime gyveno rusai sentikiai. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Zuikų apylinkei. Veikė pradinė mokykla.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1919 m. | Zablatiškės valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1919–1940 m. | Daugėliškio valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1940–1950 m. | Ignalinos valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1950–1977 m. | Zuikų apylinkė (1950–1963 m. jos centras) | Ignalinos rajonas |
| 1977–1995 m. | Ignalinos apylinkė | |
| 1995– | Ignalinos seniūnija | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1859 m. | 1866 m. | 1905 m.[5] | 1931 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 82 | 73 | 124 | 134 | 135 | 105 | 70 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2003 m. | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 30 | 21 | 24 | 30 | 24 | - | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Zujki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 677 psl. (lenk.)
- ↑ enciklopedija.ignalinosvb.lt
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.