Zuikos
{{#if:270px
Gatvė Zuikose
Zuikos
Zuikos
55°17′53″š. pl. 26°11′28″r. ilg. / 55.298°š. pl. 26.191°r. ilg. / 55.298; 26.191 (Zuikos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ignalinos seniūnija
Gyventojų (2021) 24
Vikiteka Zuikos
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Zùikos
Kilmininkas: Zùikų
Naudininkas: Zùikoms
Galininkas: Zùikas
Įnagininkas: Zùikomis
Vietininkas: Zùikose
Istoriniai pavadinimai vok. Sujki, lenk. Zujki, rus. Зуйки

Zuikos – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 4 km į pietryčius nuo Ignalinos, tarp Zuikų miško ir kelio  102  VilniusŠvenčionysZarasai . Kapinėse stovi Zuikų koplyčia.

Etimologija

redaguoti
 
Kaimo kryžius (atstatytas 2014 m.)
 
Kapinės su koplyčia

Kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Zuikà. Šaltiniuose vietovė minima 1706 m.[2]

Istorija

redaguoti

XIX a. Priklausė Bartkevičiaus Kazokinės dvarui.[3] Lenkmečiu Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, iki 1931 m. veikė lietuviška mokykla (atkelta iš Sabališkės apie 1925 m.). 1928 m. iš Bartkevičiaus dvaro buvo atkelta ir valdiška mokykla. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Zuikose įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Kaime gyveno rusai sentikiai. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Zuikų apylinkei. Veikė pradinė mokykla.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m. Zablatiškės valsčius Švenčionių apskritis
19191940 m. Daugėliškio valsčius Švenčionių apskritis
19401950 m. Ignalinos valsčius Švenčionių apskritis
19501977 m. Zuikų apylinkė (1950–1963 m. jos centras) Ignalinos rajonas
19771995 m. Ignalinos apylinkė
1995 Ignalinos seniūnija Ignalinos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m. 1866 m. 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
82 73 124 134 135 105 70
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2003 m. 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
30 21 24 30 24 - -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Zujki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 677 psl. (lenk.)
  4. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.