Zuikių dievas – hipotetinė lietuvių mitologijos dievybė, minima Ipatijaus metraštyje, XIV a. pab. – XV a. pr. šaltinyje. Pasak metraščio, Lietuvos karalius Mindaugas aukojo „Zuikių dievui“, taip pat kitiems gerai žinomiems dievams, kaip Medeina, Teliavelis, Diviriksas ir Nunadievis[1]. Zuikių dievo paminėjimas ir autentiškumas tyrinėtojų vertinami kaip diskutuotinas klausimas.

Istorinis kontekstas

redaguoti

Ipatijaus metraštyje minimas Zuikių dievas aptartas kontekste, kur karalius Mindaugas jam aukodavo medžioklės metu. Šaltinis yra patikimas, nes buvo sudarytas tuo metu, kai Volynė ir Haličas palaikė glaudžius ryšius su Lietuva, o Haličo kunigaikštis Švarnas trumpą laiką valdė Lietuvą po Mindaugo mirties[2]. Nepaisant to, tyrinėtojai abejoja, ar Zuikių dievas buvo atskira dievybė, ar tai gali būti perrašymo klaida, susijusi su kitų dievybių ar medžioklės prietarų aprašymais[3].

Tyrėjų nuomonės

redaguoti

Pasak religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus, Zuikių dievas gali būti autentiška lietuvių mitologijos figūra. Jo teigimu, keltų mitologijoje egzistuoja panaši figūra – dievas Silvanas, kuris vaizduojamas su zuikiu, o tai gali rodyti ryšį tarp keltų ir baltų mitologinių vaizdinių[4]. Kita vertus, Algirdas Julius Greimas ir Norbertas Vėlius teigia, kad Zuikių dievas gali būti Medeinos epitetas arba medžioklės prietaras, o gal net folklorinis velnio aspektas, nes lietuvių folklore zuikiai dažnai siejami su velniu[5].

Mitologinė funkcija

redaguoti

Nors Zuikių dievo funkcija nėra aiškiai nustatyta, manoma, kad jis buvo susijęs su medžiokle ar miško globėjų dievybėmis. Gintaras Beresnevičius siūlo, kad Zuikių dievas galėjo būti Medeinos porininkas, kaip keltų mitologijoje Diana buvo susieta su Silvanu[6]. Toks poros vaizdavimas taip pat sutinkamas keltų mitologijoje.

Istorinė ir kultūrinė reikšmė

redaguoti

Zuikių dievo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose leidžia kelti klausimus apie jo vietą lietuvių mitologijoje. Nors jo egzistavimas ir funkcija vis dar yra ginčytini, jis gali būti reali mitologinė figūra, susijusi su medžiokle ir gamtos jėgų valdymu. Kai kurie tyrinėtojai taip pat kelia hipotezę, kad Zuikių dievas galėjo būti tam tikras vietinis dievas, kuris vėliau įsiliejo į platesnę folklorinę Velnio figūrą[7].

Išnašos

redaguoti
  1. Beresnevičius, G. (2019). Lietuvių religija ir mitologija. Vilnius: Tyto Alba, p. 265–276.
  2. Beresnevičius, G. (2019). Lietuvių religija ir mitologija. p. 265–276.
  3. Greimas, A. J. (1989). Tautos atminties beieškant. Vilnius: Vaga, p. 383.
  4. Beresnevičius, G. (2019). Lietuvių religija ir mitologija. p. 265–276.
  5. Vėlius, N. (1989). Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. Vilnius: Mintis, p. 89-90.
  6. Beresnevičius, G. (2019). Lietuvių religija ir mitologija. p. 265–276.
  7. Vėlius, N. (1989). Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. p. 89-90.

Šaltiniai

redaguoti