Šiaulių tarptautinis oro uostas
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Tarptautinis Šiaulių oro uostas | |||
IATA: SQQ - ICAO: EYSA | |||
---|---|---|---|
Parametrai | |||
Aerodromo tipas | civilinis ir karinis | ||
Miestas | Šiauliai | ||
Aukštis virš jūros lygio | 135 m | ||
Koordinatės | 55°53′36″ š. pl. 023°23′42″ r. ilg. / 55.89333°š. pl. 23.39500°r. ilg. | ||
Tinklalapis | Šiaulių oro uostas | ||
Kilimo ir tūpimo takai | |||
Kryptis | Matmenys | Danga | |
ilgis (m) | plotis (m) | ||
14L/32R | 3500 | 45 | asfaltas |
14R/32L | 3 280 | 32 | asfaltas |
Šiaulių oro uostas – oro uostas esantis 7 km į pietryčius nuo Šiaulių. Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA indeksas SQQ. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO kodas EYSA. Kryptis 14/32.
Istorija
redaguotiAviacijos pradžia Šiauliuose
redaguotiPirmasis su aviacijos istorija Šiauliuose susijęs žmogus – Aleksandras Griškevičius, 1851 m. Kauno gubernijos spaustuvėje lenkų kalba išspausdinęs nedidelę knygelę „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ (Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį). Joje jis išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio – Archimedo sraigto ir horizontalių sparnų idėją.
Pirmieji skraidantys aparatai Šiauliuose pasirodė 1912 m., kai atlikdamas skrydį Berlynas – Peterburgas prie Šiaulių buvo nusileidęs rusų lakūnas Vsevolodas Abramovičius. 1916 m.vokiečių kariškiai prie miesto, Zoknių dvare pastatė angarą dirižabliui LZ-98. Netrukus Ginkūnuose buvo pastatytas ir antrasis angaras.[1] 1924 m. Zoknių dvaro laukuose buvo nusileidę karo lakūnų S. Stanaičio ir Leonardo Peseckio lėktuvai. Šie vyrai tada atskrido į 1920 m. kovose su lenkais žuvusio ir Šiaulių kapinėse palaidoto lakūno Juozo Kumpio minėjimą gimnazijoje.
1931 m. birželio 1 d. užbaigtas statyti Šiaulių aerodromas priėmė pirmuosius Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvus. Tačiau civilinių skrydžių tuo metu beveik nebuvo.
Barysių aerodromas ir Zoknių aerodoromas
redaguotiPirmieji paskiri civilinės aviacijos skrydžiai į Šiaulius prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Lėktuvai tūpdavo į pietus nuo Šiaulių esančiuose Lieporių kaimo laukuose. Tačiau, plečiantis miestui, gyvenamųjų mikrorajonų plėtra buvo numatyta būtent į pietus, nes į patogesnes architektūriniu požiūriu šiaurines bei rytines teritorijas, miestui plėstis neleido TSRS kariškiai, tuo metu plėtoję karinį Šiaulių aerodromą. Skrydžiams trukdė ir 1959 m. pastatytas Šiaulių televizijos bei radiorelinių linijų bokštas. Tada buvo prisimintas dar 1939 m. pagal Lietuvos sutartį su TSRS Barysių kaime ūkininkų Daukšių ir Rimkų žemėje pradėtas statyti TSRS kariuomenės lauko aerodromas.
Barysių aerodromas, išplėtus Zoknių ir Vainodės aerodromus, rusų kariškiams tapo nebereikalingas, todėl jį su visa įranga perėmė sklandytojų būrelis prie LDAALR Šiaulių miesto komiteto. Pirmieji skrydžiai iš šio aerodromo atlikti 1959 m. birželio 29 d.
1960 m. liepos 15 d. atidaryta reguliaraus susisiekimo oro linija Vilnius-Šiauliai. Vėliau nuolatiniai maršrutai Šiaulius sujungė su Maskva (Bykovo oro uostas), Leningradu, Kijevu (Žulianų oro uostas), Klaipėda, Palanga ir kitais oro uostais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu 1992 m. birželio 12 d., aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ Šiaulių jungtinei aviacijos eskadrilei priklausantys pastatai, aerodrome besibazuojantys 24 lėktuvai An-2 ir kiti lėktuvai ir aerodromo teritorija buvo perduoti Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybai.
Tačiau jau 1993 m. rugpjūčio 30 d. iš Zoknių pakilo paskutinysis TSRS kariuomenės lėktuvas, o jau spalio 13 d. aerodrome nusileido civilinis Lietuvos avialinijų lėktuvas. Dar prieš tai, 1992 m. vasario 26 d., nebenorėdama greta miesto turėti karinių lėktuvų, Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Susisiekimo ministerija kreipėsi į Seimo finansų ir biudžeto komisiją, prašydama, kad iš respublikos biudžeto būtų skirtos lėšos aerodromo konversijos programai finansuoti. Bet pinigų nesulaukta. 1993 m. vasario 24 d. Vyriausybė padalino Zoknius Krašto apsaugos ministerijai ir Šiaulių miesto savivaldybei. Su tokiu padalinimu nesutiko kariškiai, norintys viso aerodromo.
Įmonė „Šiaulių aerouostas“
redaguoti1993 m. balandžio 20 d. buvo įregistruota valstybinė įmonė „Šiaulių aerouostas“, jos direktoriumi paskirtas ilgametis sportinės aviacijos klubo viršininkas Zigmantas Zdzichauskas. O kitą dieną Zoknių padangę užtemdė dūmai – degė sovietų karinės aviacijos palikti teršalai – aviacinis žibalas, kurio tūkstančiai tonų masinio neūkiškumo laikais buvo išpilta ir susigėrė į Zoknių žemę. Išspręsti šią ekologinę problemą pasisiūlė Danijos vyriausybė, skyrusi 2 mln. kronų užterštumo lygiui nustatyti ir grunto valymo darbams. JAV aplinkosaugininkas Valdas Adamkus į Šiaulius atvežė grupę karinių ekologų, kurie parengė keletą pasiūlymų, kaip valyti teritoriją. Bet realūs grunto valymo darbai pradėti tik 1997 m., kai didžiąją dalį teršalų jau buvo nusėmę vietiniai šulinių kasėjai.
Buvusiame transporto aviacijos pulko štabe įsikūrė Zoknių policijos nuovada, įsisteigė „Hermio“ ir Šiaulių bankų filialai, įrengtas laikinas keleivių terminalas, atkuriamos navigacinės, ryšių ir meteosistemos. Netrukus po tarybinių dalinių išvedimo, 1993 m. spalio 13 d., Zokniuose jau nusileido pirmasis „Lietuvos avialinijų“ lėktuvas, o po poros dienų Susisiekimo ministerijos valstybinė civilinės aviacijos inspekcija leido eksploatuoti aerodromą. 1994 m. balandžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Šiaulių oro uostui suteiktas tarptautinio oro uosto statusas.
1994 m. kovo 31 d. savivaldybė sudarė sutartį su konkursą laimėjusia Nyderlandų kompanija „Nederlandse Philips Bedrijven B.V“ dėl oro uosto rekonstrukcijos ir vystymo projekto, kurio suma 29,343 mln. USD. Kredituoti projektą sutiko Anglijos „Midland“ bankas, kreditui buvo suteikta Lietuvos valstybės garantija. Tačiau dėl lėšų stokos teko atsisakyti kompleksinio oro uosto išvystymo programos, kuri būtų kainavusi per 250 mln. USD.
1994 m. gegužės 20 d. LEZ kūrimu suinteresuotos 29 šalies ir miesto įmonės, „Šiaulių aerouostas“, „Šiaulių aviacija“, Šiaulių bankas ir miesto savivaldybė įsteigė konsorciumą, kuris finansavo LEZ steigimui būtinų dokumentų ir norminių aktų ruošimą. Rugsėjo 8 d. Šiaulių ir Klaipėdos prekybos ir pramonės rūmai įsteigė abiejų miestų LEZ steigimo koordinacinę tarybą. Pirmasis įstatymo variantas Vyriausybei pateikiamas 1994 m. lapkričio 4 d., tačiau ministerijos pasiūlo naujas pataisas ir projektas Seimą pasiekia su žymiais pakeitimais. Į kovą prieš laisvąsias ekonomines zonas įsijungė tuomet opozicinės dešiniosios politinės partijos.
1995 m. birželio 28 d. Seimas vardiniu balsavimu pagaliau priėmė „Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą“, bet zonas nutariama steigti atskirais įstatymais. Seimas Šiaulių LEZ įstatymo projektą pradėjo svarstyti 1996 m. kovo 22 d. Jis kelis kartus buvo grąžintas Vyriausybei, daromos pataisos, kurias iš naujo teko derinti ministerijose. Įstatymas priimtas tik liepos 2 d. Tačiau rinkimus į Seimą laimėję konservatoriai ir krikdemai pradėjo vilkinti konkurso rezultatų patvirtinimą. Sugalvojamos papildomos sąlygos, kurių nebuvo konkurso nuostatuose, pareikalaujama naujų projektų ir garantijų. Tai galutinai sužlugdė oro uosto konversijos sumanymus.
1995 m. gegužės 19 d. Zokniuose buvo surengta aviacijos šventė, kurioje dalyvavo daugelio šalių ambasadoriai, šalies vadovai, o savo meistriškumą demonstravo Italijos karo lakūnai akrobatai iš „Air team flight academy“. 1996 m. vasario 20 d. 17 val. Zokniuose nutūpė pirmasis ilgai lauktas krovininis BOEING 747 200B, iš Irano atgabenęs 100 t krovinį. Tačiau pūga ir plikšala kelioms dienoms lėktuvą „įkalino“ Zokniuose, todėl planai, kad šis lėktuvas skraidys kas savaitę, sugriuvo.
Kertinis akmuo skrydžių valdymo bokštui buvo padėtas 1996 m. gegužės 3 d. Oro uosto teritorija savivaldybės lėšomis buvo aptverta 14 km ilgio gelžbetonine ir tinklo tvora, pastatyti paviršinio vandens valymo įrenginiai, pradėtas sausinimas, atstatytas drenažas. Oficiali pirmosios Šiaulių aerodromo rekonstruotos dalies atidarymo ceremonija įvyko 1997 m. rugpjūčio 28 d. Tačiau pagrindinio pakilimo – tūpimo tako nepavyko padengti nauja asfaltbetonio danga – 18 milijonų litų pagailėjo šalies valdžia, o miesto biudžete tokių lėšų neatsirado. Dėl to Šiaulių aerodromas, nors ir atitikdamas pirmąją ICAO – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos kategoriją, negalėjo funkcionuoti visu pajėgumu, sumažėjo ir kreditų grąžinimo galimybės. UAB „Šiaulių aerouostas“ dėl vis blogėjančios pakilimo tako būklės ir sumažėjusių skrydžių buvo priverstas bankrutuoti. Tačiau įmonės likvidavimas užtruko. Jos turtas, kartu su visais aerodromo statiniais ir įranga buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai.[2]
Oro uosto veiklos atnaujinimas ir savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ įkūrimas, veikla
redaguoti2005 m. reikalaujant miesto verslininkams buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“. O Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas. 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kainavusi kelis kartus daugiau, negu būtų reikėję prieš 8 metus – 38 mln. litų. Tiesa, šias lėšas skyrė NATO. Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Pagrindinio tako atnaujinimui 47 mln. litų buvo skirta iš NATO Saugumo investicijų programos. Dar 8,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio KAM sumokėjo iš biudžeto asignavimų.
Pradėjus eksploatuoti pagrindinį taką atnaujinami ir civilinių krovininių orlaivių skrydžiai. 2008–2009 m. numatyta naujų naikintuvų ir transporto orlaivių peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Greta oro uosto 2007 m. pradėtas kurti industrinis parkas su keliomis gamybos ir logistikos įmonėmis.
2015 m. spalio 7 d. Lietuvos vyriausybė nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino naujas Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą (698,4117 hektaro).
2016 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausybė nutarimu „Dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimo Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn“ perdavė Šiaulių m. savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ilgalaikį materialųjį ir tumpalaikį materialųjį turtą būtina savivaldybės įmonės Šiaulių oro uostas aviacinių ir neaviacinių paslaugų teikimui.
2006 m. spalio mėn. atnaujinti civilinių orlaivių skrydžiai. Įsigyta transporto lėktuvų aptarnavimo įranga, leidžianti aptarnauti pačius didžiausius civilinės aviacijos lėktuvus. Kelevių pervežimus plečiantis Rygos oro uostas planuoja į Šiaulius perkelti krovinių gabenimą.
Gyvų gyvūnų gabenimas yra projekto „New Baltic Air Cargo Gate“ dalis. SĮ Šiaulių oro uostas perkrovė 18963 tonas krovinių nuo 2011 iki 2016 metų. Projektas vykdomas kartu su SIA FCG Ltd (Latvija) ir UAB „Rikusta“ nuo 2011 metų ir yra susijęs su bendrinių krovinių, gyvų gyvūnų, sunkiasvorių, greitai gendančių krovinių gabenimu per Šiaulių oro uostą.
SĮ Šiaulių oro uostas pritraukia naujus oro vežėjus. Vienas iš pavyzdžių yra JAV oro transporto bendrovė „Atlas Air Worldwide Holdings“ aptarnaujanti oro krovinius 297 skrydžių kryptimis 103 šalyse šešiuose žemynuose. Ši JAV bendrovė vis dažniau atsiunčia lėktuvus į tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą išnaudodama oro uosto galimybes bendrinių krovinių, gyvų gyvūnų, sunkiasvorių, greitai gendančių krovinių eksportui ir importui.
Veterinarinis postas su šaldymo įranga tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste suteikia naujų galimybių gyvūninių, augalinių tipo prekių eksportui.
Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas specializuojasi plataus spektro oro krovinių gabenime, kartu su partneriais teikia muitinės sandėlio, veterinarinio sandėlio su temperatūriniu režimu bei orlaivių užpildymu kuru paslaugas.
Nuo 2020 m. oro uosto teritorijoje pradėtas statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras.
Lietuvos karo aviacijos atkūrimas, ateities planai
redaguoti1992 m. sausio 23 d. krašto apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinti Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės etatai. Tačiau Aviacijos bazė buvusio Šiaulių aerouosto Barysių aerodrome buvo pradėta kurti tik kovo mėn., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu aviakompanijos „Lietuvos avialinijos” Šiaulių jungtinei aviacijos eskadrilei priklausantys pastatai, 24 lėktuvai An-2 ir teritorija buvo perduoti Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybai. 1992 m. birželio 12 d. pirmą kartą po Lietuvos valstybingumo atkūrimo iš Barysių aerodromo į orą pakilo lėktuvas An-2 su Lietuvos karo aviacijos skiriamaisiais ženklais – Vyčio Kryžiais ant sparnų. Ši diena laikoma Pirmosios aviacijos bazės įkūrimo diena.
1995 m. gruodžio mėn. Pirmoji aviacijos bazė buvo perdislokuota į Zoknių aerodromą. 2004 m. spalio 1 d. Karinių oro pajėgų Pirmoji aviacijos ir Antroji aviacijos bazės reorganizuotos į Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazę. Iki 2004 m. Aviacijos bazėje buvo dislokuojami tik reaktyviniai lengvieji atakos ir transporto lėktuvai, po KOP Pirmosios ir Antrosios aviacijos bazių reorganizavimo – ir sraigtasparniai. Aviacijos bazės personalas su savo kovine technika dalyvavo daugelyje tarptautinių mokymų ir pratybų užsienio valstybėse bei Lietuvoje.
2004 m. kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje bei Baltijos oro policijos pajėgų dislokavimo Lietuvoje. 2005 m. kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. buvo leista NATO valstybių kariniams orlaiviams Lietuvos oro erdvėje vykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvo leista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams.
2004 m. kovo 29 d. Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare. Jau tą pačią dieną Zoknių oro uoste nusileido pirmieji NATO oro policijos naikintuvai.
2006 m. gruodžio 22 d. Zoknių aerodrome nusileido pirmasis atnaujintos karinės transporto aviacijos lėktuvas C-27J Spartan.
2011 m. rugpjūčio 30 d. mokomųjų skrydžių metu virš Rėkyvos ežero susidūręs su NATO oro policijos misiją vykdančiu Prancūzijos naikintuvu „Mirage 2000C“ sudužo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA Albatros. Karinių oro pajėgų naikintuvas „L-39 Albatros“ po susidūrimo su prancūzų naikintuvu nukrito į pelkingą mišką. Lietuvos karinės aviacijos pilotai sėkmingai katapultavosi.[3]
2015 m. Aviacijos bazės teritorijoje statomame specialios paskirties kompleksiniame pastate bus iki 200 gyvenamųjų vietų ir valgykla. Planuojama rekonstruoti aikštelę prie NATO lėktuvų angaro, lėktuvų riedėjimo taką, atlikti sraigtasparnių nusileidimo zonos remontą, įrengti specialią apsauginę nusileidimo zonos apšvietimo sistemą, suremontuoti greitojo reagavimo zonos amunicijos sandėlio pastatą, pastatyti orlaivių ir antžeminės pagalbinės įrangos priežiūros angarus, įrengti aerodromo vidinį kelią specialioms transporto priemonėms, atlikti variklių paleidimo zonos renovaciją.
Aviacijos bazės plėtros planas parengtas ir bus įgyvendinamas iki 2027 metų.
Aviacijos bazės vadai
redaguoti- 1992 m. balandžio mėn. – 1992 m. liepos mėn. – majoras Jonas Noreika
- 1992 m. liepos mėn. – 1997 m. gruodžio mėn. – majoras Jonas Marcinkus
- 1997 m. gruodžio mėn. – 2000 m. liepos mėn. – pulkininkas Edvardas Mažeikis
- 2000 m. liepos mėn. – 2002 m. liepos mėn. – majoras Audronis Navickas
- 2002 m. liepos mėn. – 2004 m. lapkričio mėn. majoras Devis Martusevičius.
- 2004 m. lapkričio mėn. – 2006 m. liepos mėn.- pulkininkas leitenantas Artūras Balynas.
- 2006 m. liepos 14 d.- pulkininkas leitenantas Audronis Navickas.
- 2010 m. liepos 23 d. – 2012 m. rugpjūčio mėn. pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius.
- 2012 m. rugpjūčio mėn. – 2015 m. rugpjūčio mėn. pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius.
- 2015 m. rugpjūtis – pulkininkas leitenantas Marius Matulaitis Archyvuota kopija 2016-10-19 iš Wayback Machine projekto..
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vytautas Skripkauskas. Aviacija Šiaulių krašte. Saulės delta, 2008, p. 20.
- ↑ Rimantas Lazdynas. Zoknių aerodromas. Šiaulių krašto kalendorius, 1998.
- ↑ [1]
Nuorodos
redaguoti- Šiaulių oro uosto tinklalapis (lietuvių, anglų k.)
- [[neveikianti nuoroda] Duomenys apie Tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą] (anglų k.)
- Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazė Archyvuota kopija 2017-01-24 iš Wayback Machine projekto.
- Karinių oro pajėgų aviacijos bazės tinklalapis (lietuvių, anglų k.)
- 2013 m. filmas apie SĮ Šiaulių oro uostas veiklą
- 2016 m. filmas „Šiaulių oro uostas: būti ar nebūti“
- Filmai apie Šiaulių oro uostą