Zita Vilutytė
Gimė 1970 m. rugpjūčio 26 d. (53 metai)
Šiauliuose
Veikla Lietuvos dailininkė grafikė, kompozitorė
Alma mater Šiaulių pedagoginis institutas

Zita Vilutytė (g. 1970 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose) – Lietuvos dailininkė grafikė, kompozitorė.

Biografija redaguoti

19851989 m. mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1990–1992 m. studijavo Kauno technologijos universitete, 19931996 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, 2012-2014 m. studijavo Association Educar para el Desarrollo Humano, Neuroscience (Argentina). 2017-2019 Šiaulių Universitete baigė socialinių mokslų MA (darbo tema : Socialinis praktikos menas). Nuo 1993 m. Šiaulių vaikų estetinio lavinimo studijos „Svajokliai“ vadovė,[1] vienintelio Lietuvoje holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja ir meno vadovė. Nuo 2013 m. Tarptautinio meno projekto ANIMA MUNDI direktorė, nuo 2016 m. Tarptautinės asociacijos IAF ANIMA MUNDI prezidentė.

Kūryba redaguoti

Virš 50 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Italijoje, Indijoje, Nyderlanduose,Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje, Makedonijoje, Maltoje, Vengrijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje ir kt.). Pastarųjų metų tapybos bei grafikos darbų parodos Lietuvoje ir užsienyje: „LADA DIDI LELA“, Šiaulių galerija „Laiptai“ 2010 m., 2011 m. Paroda „ATLAS OBSCURA“, Šiaulių dailės galerijoje „Laiptai“. 2011 m. Paroda Lietuvos mitologijos motyvais Tarptautiniame meno festivalyje Kerteminde ART Danijoje. Tarptautinė Skandinavijos mitologinio meno paroda Danijoje Brondume, „Katrineholm“. 2012 m. OPENART projektas Romoje Italijoje, prestižinėje „Sale del Bramante“ galerijoje pristatyta parodos „ATLAS OBSCURA“ kolekcija. Peronalinė paroda „BITĖ ŠAMANĖ“, Šiaulių galerijoje „Laiptai“ bei Pakruojo dvare. 2013 m. Tarptautinis meno festivalis Brondume, Danijoje. Personalinė paroda „Mimers“ galerijoje Danijoje. 2015 m. Paroda Šiaulių P. Višinskio dailės galerijoje „KOKORO“. 2016 m. Piešimo bienalė Makedonijoje, 2017 Mithogenia Art Acedemy Art Fair Portugalijoje, APS MDINA šiuolaikinio meno bienalė Maltoje, Belgrado kultūros asociacijos organizuota tarptautinė bienalė 2019. 2020 metais įvyko tarptautiniai projektai ir parodos Turkijoje, Ekvadore, JAV, Pakistane, Italijoje, meno mugė ART3f Monake, kur Zitos Vilutytės darbus reprezentavo Madrido (Ispanija) galerija GAUDI. Nuo 2020 autorę reprezentuoja tarptautinė meno galerija ALBE.

Apdovanojimai:

2007 m. Apdovanojimas Pasauliniame modernaus šokio festivalyje Mumbajuje (Indija) už tarptautinių ryšių plėtojimą ir kultūros sklaidą.

2011 m. Nyderlandų FIVE GOLDEN STARS galerijos, tarptautinio šiuolaikinio meno konkurso bronzos apdovanojimas.

2019 m. Tarptautinės Bienalės Belgrade, organizuotos Belgrado kultūros ir meno asociacijos, GARBĖS MENININKĖS 2019 apdovanojimas.


Iliustravo I. K. Angiro poezijos knygą „Gajre“ ir į hindi kalbą išverstas „Lietuvių liaudies pasakas“, A. Vilučio aukštaičių tarme parašytą eilėraščių knygą „Kas otmičiai nesvėtima“, kompozitorių G.Dapkevičiaus bei R.Kauneckaitės natų knygas.

Holistiniame judėjimo teatre S pastatyti spektakliai–muzikinės vizijos: „Drugelis Angelas“, „Gėlių sapnai“, „Virš skambančio vandens“, „Debesų piemuo“, „Saulės kelias“, „Yaxkin-Šviesos šulinys“, „Vienaragio sapnai“, „Žvaigždžių knyga“, „Dangaus kukurūzai“, „Saulės sodas“, „Ąsotis“, „Žaltys“, „Adaptaio“, „Fortūnos ratas“, „Trečioji ausis“, „Mandalaluna“, „Lada didi Lela“, "Anadula". Didžioji dalis spektaklių buvo pristatyta įvairiuose tarptautiniuose  ir pasauliniuose festivaliuose ir konkursuose.

Ambientinės muzikos albumai: „Intuicija“ (2003 m.), „Laivas“ (2003 m.), „Dangaus kukurūzai“ (2004 m.) „Trinity“ (2004 m.), „Saulės sodas“ (2005 m.), „Ąsotis“ (2006 m.), „Adaptatio“ (2007 m.), „Trečioji ausis“ (2008 m.), „Mandalaluna“ (2009 m.). Albumo „Intuicija“ muzika skambėjo režisieriaus R. Gruodžio dok. filme „Meistras“. 2020 m. išleistas albumas "Sublimation".

Sukurta muzika režisieriaus R. Gruodžio dokumentiniam filmui „Upė“ 2009 m.

Nuo 2006 m. Ambientinės muzikos kūrėjų asociacijos „Ambient music garden“ (D. Britanija) narė.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti