Zita Kelmickaitė
| Zita Kelmickaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1951 m. spalio 19 d. Klaipėda |
| Mirė | 2023 m. gegužės 27 d. (71 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Tėvas | Vladas Kelmickas |
| Motina | Petronėlė Kelmickienė |
| Veikla | etnomuzikologė, laidų ir renginių vedėja, politikė |
| Alma mater | 1975 m. LSSR konservatorija |
Zita Kelmickaitė (1951 m. spalio 19 d. Klaipėdoje – 2023 m. gegužės 27 d. Vilniuje[2]) – lietuvių etnomuzikologė, laidų ir renginių vedėja, politikė.
Biografija
redaguotiMokėsi Klaipėdos K. Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabartinėje Vytauto Didžiojo gimnazijoje), Stasio Šimkaus muzikos technikume, Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje.[3][4][5] 1975 m. baigė LSSR konservatorijos Juozo Gaudrimo klasę, 1983 m. Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos instituto aspirantūrą, Izalijaus Zemcovskio klasę, muzikologė.
1973–1975 m. Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijos muzikos redaktorė. 1975–1976 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų, nuo 1978 m. LSSR konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoja, nuo 1992 m. docentė.
Nuo 1974 m. Lietuvos radijo muzikos laidų rengėja. 1976–1978 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus redaktorė. 1978–2007 m. Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, su juo parengė koncertinių programų. Nuo 1980 m. kūrė televizijos muzikos laidas, scenarijus televizijos filmams. Festivalių „Skamba skamba kankliai“, 1987 m. ir 1993 m. – „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone (JAV), Baltijos kultūros dienos (Švedija) Lietuvos programos meno vadovė. 1995–2000 m. katalikų radijo programos „Mažoji studija“ laidos „Muzikos menas“ rengėja. 2003–2004 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininkė. Parašė straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką.[6]
Z. Kelmickaitė vedė keletą laidų: Lietuvos radijuje – „Neišjunk televizoriaus“, LRT Kultūra – „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“ (2007–2009 m.), LRT – „Ryto suktinis“, „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“. Dalyvavo TV muzikiniuose projektuose kaip komisijos narė: LRT – „Auksinis balsas“, „Lietuvos dainų dešimtukas“, „Triumfo arka“, TV3 – „Chorų karai“.
Lietuvos liberalų sąjungos, 2003 m. Liberalų ir centro sąjungos Vilniaus miesto skyriaus narė. 2003–2010 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.[7]
Bibliografija
redaguoti- Aš iš meilės gavau džiovą [natos]: romansai. – Vilnius: Baltos lankos, 2000. – 78 p.: iliustr. – ISBN 9955-429-13-5
Įvertinimas
redaguoti- 1997 m. Jono Basanavičiaus premija
- 2000 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius[8]
- 2012 m. LR kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk"
- 2018 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius[9]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Atsisveikinimas su Zita Kelmickaite vyks Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, amžinojo poilsio atguls Menininkų kalnelyje. LRT. 2023-05-27. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
- ↑ „Mirė LRT laidų vedėja, muzikologė Zita Kelmickaitė“. LRT. 2023-05-27. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 219 psl.
- ↑ Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės // Vakarų ekspresas, 2015-09-22
- ↑ Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės // Vakarų ekspresas, 2015-09-29
- ↑ Varsa Liutkutė-Zakarienė. Zita Kelmickaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 717 psl.
- ↑ Z. Kelmickaitė: renkuosi žurnalistiką, palieku tarybą, 201-03-31[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais“. 2000 m. liepos 1 d. dekretas Nr. 930. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2018 m. vasario 13 d. dekretas Nr. 1K-1217. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.