Zinaida Nagytė-Katiliškienė
| Zinaida Nagytė-Katiliškienė | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. liepos 5 d. Mažeikiai |
| Mirė | 2013 m. sausio 17 d. (85 metai) Čikaga |
| Tėvas | Augustinas Nagys |
| Motina | Antanina Grundmanis |
| Sutuoktinis (-ė) | Marius Katiliškis |
| Vaikai | Saulius, Agnė |
| Veikla | poetė, vertėja |
| Žymūs apdovanojimai | |
Zinaida Nagytė-Katiliškienė (slapyvardis Liūnė Sutema, 1927 m. liepos 5 d. Mažeikiuose – 2013 m. sausio 17 d. Čikagoje) – Lietuvos poetė, vertėja.
Biografija redaguoti
Gimusi Mažeikiuose, iš ten iškeliavo vos šešių mėnesių, tačiau daug kartų buvo grįžusi lankyti tetos, gyvenusios netoli. Tėvas buvo geležinkelininkas, jį su visa šeima (žmona Antanina, dukra Zinaida bei sūnumis dvyniais Martynu ir Henriku) dažnai kilnodavo iš vietos į vietą: iš Mažeikių į Radviliškį, iš Radviliškio į Kauną.
Zinaida pradžios mokyklą pradėjo lankyti Kaune. Kai tėvą iš Kauno perkėlė į Šilutę, ji mokslus tęsė ten. Dar mažai mergaitei latvė motina dainuodavo latviškas dainas, o žemaičio tėvo vyresnioji sesuo, teta Morta Balsienė, sekė lietuviškas pasakas bei mokydavo lietuviškų dainų. Šeimoje taip pat gyveno vokiečių kilmės literatūrą mylėjusi senelė Emilija Peters, kuri labai anksti pradėjo vaikams skaityti vokiškas knygas.
Į pradžios mokyklą Zina atėjo kalbėdama trimis kalbomis: lietuvių (gimtąja) bei vokiečių ir latvių. Šios trys kalbos poetei ir liko visą gyvenimą beveik kaip gimtosios. Pradžios mokyklą baigė Kėdainiuose, kur šeima išgyveno visą vokiečių okupacijos laikotarpį. Karo metu, vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, abu Zinaidos broliai pasitraukė į Vokietiją. 1944 m. liepą į Vakarus kartu su tėvais pasitraukė ir poetė. 1945 m. Vokietijoje baigė gimnaziją. Insbruko bei Freiburgo universitetuose studijavo vokiečių literatūrą ir filosofiją. Vokietijoje susipažino su savo būsimu vyru rašytoju Mariumi Katiliškiu.
1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Lemonte, kur gyveno iki mirties. Visą poetės gyvenimą lydėjo tragiškos netektys. 1964 m. netikėtai miršta artimi draugai Julius Kaupas ir Algimantas Mackus. 1980 m. po sunkios ligos, amputavus abi kojas miršta jos vyras Marius. Jauni iš gyvenimo pasitraukia ir abu vaikai – sūnus Saulius ir dukra Agnė.
Kūryba redaguoti
1941 m. pradėjo rašyti, paskatinta brolio poeto Henriko Nagio. Kūryboje istorinė savimonė atsiskleidžia per gimtosios žemės ir asmeninio likimo ryšį: susidūrus prarastai savajai erdvei ir privalomai priimti svetimajai erdvei, atsiveria vidinis vienatvės pasaulis. Poezijoje itin ryškus naratyvinis pradas, eilėraščiai jungiami į ciklą, išplečiantį poetinio pasakojimo galimybes. Svarbus žodžio ir tikrovės santykis.[1]
Kūrybą spausdino JAV lietuvių žurnale „Metmenys“, laikraštyje „Naujienos“, savaitraščiuose „Nepriklausoma Lietuva“, „Dirva“ ir kt. Be savo kūrybos, poetė dar vertė poeziją iš vokiečių ir latvių kalbų. Priklauso vadinamajai „bežemių“, neornamentuotos kalbos kartai.[2][3]
Bibliografija redaguoti
- Tebūnie tarytum pasakoj, 1955 m.
- Nebėra nieko svetimo, 1962 m.
- Bevardė šalis, 1966 m.
- Badmetis, 1972 m.
- Vendeta, 1981 m.
- Poezijos rinktinė, 1992 m.
- Graffiti, 1993 m.
- Poezija / Algimantas Mackus, Liūnė Sutema (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 73 p. – ISBN 9986-06-063-X
- Tebūnie: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 46 p. – ISBN 9986-39-451-1
- Sugrįžau: poezijos rinktinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 267 p. – ISBN 978-9986-39-582-9
Įvertinimas redaguoti
- 1975 m. Vinco Krėvės literatūros premija už poezijos knygą „Badmetis“ (JAV)
- 1982 m. Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą“ (JAV)
- 2007 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už dvasinės saugos poeziją rinkinyje „Tebūnie…“ (įteikta 2008-02-17 Lemonte) [4][5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dalia Šalkauskytė. Zinaida Nagytė-Katiliškienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 522 psl.
- ↑ Vtautas Kazakevičius. Zinaida Nagytė-Katiliškienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 135
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=2218&-find= Archyvuota kopija 2007-09-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.rasytojai.lt/archyvas/innere8e2.html?id=107&sritis=apdovanojimai&dalis=apdovanojimailietuvos&archyve=0
- ↑ L. Sutema: „Tebūnie – ir lieku čia“ // Lietuvos žinios, 2008-01-17[neveikianti nuoroda]
Literatūra redaguoti
- Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais (sud. Virginija Paplauskienė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 283 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-593-0
Nuorodos redaguoti
- Maironio lietuvių literatūros muziejus
- Eilės
- Poetė Liūnė Sutema: „Apie save viską pasakiau savo eilėse“[neveikianti nuoroda]
- Liūnė_Sutema. Mažeikių krašto enciklopedija.