Zigmo Gėlės literatūrinė premija
| Zigmo Gėlės literatūrinė premija | |
 Laureatų giraitė Sereikiuose. Priekyje – seniausiai pasodinti medžiai | |
| Įteikiamas už | geriausią metų poezijos debiutą |
|---|---|
| Vieta | Naisiai, Šiaulių raj. |
| Šalis | Lietuva |
| Pirmasis apdovanojimas | 1977 m. |
Zigmo Gėlės literatūrinė premija – Šiaulių rajono savivaldybės skiriama literatūrinė premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Apdovanojimas teikiamas nuo 1977 m. poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gimtuosiuose Naisiuose. Po iškilmių laureatas gretimame Sereikių kaime įveistoje giraitėje pasodina ąžuoliuką, laureatė – liepaitę. Kandidatus gali siūlyti kultūros, meno, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos, leidyklos, bibliotekos ir patys kūrėjai.
Istorija redaguoti
Poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912) gimė ir augo Naisių dvare. Iš dvaro sodybos ansamblio pastatų išlikę dvaro rūmai, kiti pastatai. 1987 m. poeto Z. Gėlės gimtajame name įsikūrė Literatūros muziejus. Naisiuose tuo metu jau vyko Knygos šventės, o nuo 1977 m. kolūkis „Už taiką“, vadovaujamas Česlovo Karbauskio, buvo įsteigęs Zigmo Gėlės premiją už sėkmingiausią metų poezijos debiutą. Pasikeitus laikams premija išliko, ir dabar teikiama per „Poezijos pavasario“ festivalį. Nuo 1992 m. Zigmo Gėlės premiją skiria Šiaulių rajono savivaldybė.
Premijos laureatai redaguoti
- 1977 m. Vidmantė Jasukaitytė („Ugnis kurią reikia pereiti“)
- 1978 m. Antanas A. Jonynas („Metai kaip strazdas“)
- 1979 m. Rimantas Vanagas („Autobiografijos pradžia“)
- 1980 m. Vidas Marcinkevičius (po mirties) („Žalumos kodas“)
- 1981 m. Petras Balčiūnas („Takažolė“)
- 1982 m. Dalia Dubickaitė („Noriu paklausti“)
- 1983 m. Gintautas Dabrišius („Vienplaukis prie plento“)
- 1984 m. Vladas Braziūnas („Slenka žaibas“)
- 1985 m. Tautvyda Marcinkevičiūtė („Gyvybės graužatis“)
- 1986 m. Nijolė Miliauskaitė („Uršulės S. portretas“)
- 1987 m. Alis Balbierius („Delno irklas“)
- 1988 m. Marija Jurgelevičienė (dabar žinoma kaip Maria Poisson) („Dvišalis eismas“)
- 1989 m. Aidas Marčėnas („Šulinys“)
- 1990 m. Dalia Jazukevičiūtė („Atsisveikinimai“)
- 1991 m. Sigitas Parulskis („Iš ilgesio visa tai“)
- 1992 m. Eugenijus Ališanka („Lygiadienis“)
- 1993 m. Vytautas Cinauskas („Kad būtume šalia“)
- 1994 m. Gintaras Grajauskas („Tatuiruotė“)
- 1995 m. Vytautas Kirkutis („Atotakos“)
- 1996 m. Dalia Bozytė („Niekieno žemė“)
- 1997 m. Irena Bitinaitė („Provincijos ruduo“)
- 1998 m. Alvydas Šlepikas („Taika tavo kraujui“)
- 1999 m. Mindaugas Valiukas („Mėnulio keramika“)
- 2000 m. Rimantas Kmita („Nekalto prasidėjimo“)
- 2001 m. Lina Burbaitė („Autostrada Titikaka–Plateliai“)
- 2002 m. Renata Radavičiūtė („Skersvėjis“)
- 2003 m. Daiva Molytė-Lukauskienė („Natiurmortas su gudobelės šaka“)
- 2004 m. Nijolė Daujotytė („Vienmečiai augalai“)
- 2005 m. Donatas Petrošius („Iš tvermės D“)
- 2006 m. Jurgita Butkytė („Voratinkliais apsigobusios“)
- 2007 m. Dalia Bielskytė („Raudona“)
- 2008 m. Petras P. Gintalas (po mirties) („Einu namo“)
- 2009 m. Gvidas Latakas („Kol išsiris varniukai“)
- 2010 m. Vytautas Stankus („Vaikščiojimas kita ledo puse“)
- 2011 m. Mindaugas Nastaravičius („Dėmėtų akių“)
- 2012 m. Ilzė Butkutė („Karavanų lopšinės“)
- 2013 m. Ernestas Noreika („Povų ežeras“)
- 2014 m. Augustinas Dainys („Akys girdi sielagėlę“)
- 2015 m. Jurgita Jasponytė („Šaltupė“)
- 2016 m. Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė („Kvėpuoju“)
- 2017 m. Mantas Balakauskas („Roma“)
- 2018 m. Dovydas Grajauskas („Apie reiškinius“)
- 2019 m. Tomas Vyšniauskas („Įelektrinto piemens“)
- 2020 m. Ieva Rudžianskaitė („Kita“)
- 2021 m. Ieva Toleikytė („Raudonas slidus rūmas“)
- 2022 m. Dominykas Norkūnas („Tamsa yra aštuonkojis“)