Zigmantas Liuksemburgas

Zigmantas Liuksemburgas (1368 m. vasario 14 d. Niurnberge1437 m. gruodžio 9 d. Znaime), Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Zigmantas Liuksemburgas
Liuksemburgų dinastija
Gimė 1368 m. vasario 14 d.
Mirė 1437 m. gruodžio 9 d. (69 metai)
Palaidotas (-a) Oradia
Tėvas Karolis IV Liuksemburgas
Motina Elžbieta iš Pamario
Sutuoktinis (-ė) Marija Anžu
Barbora iš Celės
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1433 - 1437 m.
Pirmtakas Karolis IV Liuksemburgas
Įpėdinis Imperatorius Albrechtas II
Vengrijos karalius
Valdė 1387 - 1437 m.
Pirmtakas Marija
Įpėdinis Imperatorius Albrechtas II
Vokietijos karalius
Valdė 1411 - 1433 m.
Čekijos karalius
Valdė 1419 - 1437 m.
Pirmtakas Vaclovas IV
Įpėdinis Imperatorius Albrechtas II
Kroatijos karalius
Valdė 1387 - 1437 m.
Įpėdinis Imperatorius Albrechtas II
Vikiteka Zigmantas Liuksemburgas

Biografija

redaguoti
 
Zigmanto Liuksemburgo antspaudas
 
Zigmanto Liuksemburgo pirmoji žmona Marija Anžu

Zigmantas buvo imperatoriaus ir Čekijos karaliaus Karolio IV bei Pomeranijos kunigaikštytės Elžbietos sūnus. 1374 jis buvo sužadėtas su Marija, vyresniąja Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu dukterimi. Po tėvo mirties 1378 m. tapo Brandenburgo grafu, o po Liudviko Anžu mirties vedęs Mariją, tapo Vengrijos karaliumi (kitą Liudviko Anžu dukrą Jadvygą vedęs Jogaila tapo Lenkijos karaliumi). 1410 m. jis išrinktas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi vietoj nuversto jo brolio Čekijos karaliaus Vaclovo IV. Pastarajam 1419 m. mirus, tapo ir Čekijos karaliumi, tačiau čia jis susidūrė su atkakliu husitų pasipriešinimu.

Santykiai su Lietuva

redaguoti

Moteriška linija buvo Gedimino palikuonis (per jo dukrą Aldoną).

1410 ir 1429 m. siūlė Vytautui karaliaus karūną. Pirmą kartą (Kežmarke, Žalgirio mūšio išvakarėse) Vytautas pasiūlymą atmetė, o antrą kartą (Lucko suvažiavime) – priėmė ir ruošėsi karūnacijai, bet dėl lenkų pasipriešinimo ir staigios mirties (1430) nespėjo to padaryti.

1413 m. spręsti Lietuvos ir Vokiečių ordino teritorinių ginčų siuntė savo atstovą Benediktą Makrą, kuris priėmė Lietuvai palankų sprendimą, bet pats Zigmantas 1420 m. priteisė Žemaitiją Vokiečių ordinui.

Vytautą ir Jogailą Zigmantas priėmė į savo sukurtą Drakono ordiną.

Santuokos ir vaikai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti