Zenonas Slaviūnas

Zenonas Slaviūnas
Gimimo vardas Zenonas Slavinskas
Gimė 1901 m. sausio 14 d.
Skaudvilė
Mirė 1973 m. kovo 12 d. (72 metai)
Vilnius
Tėvai Jonas Slavinskas
Veikla tautosakininkas, muzikologas
Sritis lietuvių liaudies muzika, lietuvių liaudies šokiai
Organizacijos LTSR mokslų akademija, VPI
Pareigos skyriaus vedėjas, docentas
Išsilavinimas mokslų kandidatas
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Zenonas Slaviūnas (1907 m. sausio 14 d. – 1973 m. kovo 12 d.) – Lietuvos folkloristas, muzikologas, pedagogas, chorvedys.

Biografija

redaguoti

Gimė kaip Zenonas Slavinskas Skaudvilės vargonininko Jono Slavinsko šeimoje. Iš tėvo išmoko groti vargonais, fortepijonu. Nuo 1927 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, vadovavo Kauno gimnazijos chorui. 1930–1932 m. vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto chorui ir mažajam simfoniniam orkestrui, privačiai mokėsi muzikos pas Juozą Gruodį, Aleksandrą Kačanauską. 1934 m. Berlyne studijavo naujausią garso įrašų techniką ir metodiką. 1946 m. baigė Vilniaus universitetą. 1951 m. tobulinosi TSRS mokslų akademijos Etnografijos instituto aspirantūroje.[1]

Zenonas Slaviūnas buvo vienas svarbiausių lietuvių tradicinės muzikos, choreografijos, poezijos rinkėjų ir sistemintojų. 1934–1935 m. buvo įkūręs Tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti komisiją. 1934 m. sudarė instrukciją, kaip įrašinėti ir rinkti tautosaką, į šią veiklą įtraukė ir muzikus. 1935–1939 m. Lietuvių tautosakos archyvo melodijų tvarkytojas ir fonografuotojas. 1940–1941 m. LTSR mokslų akademijos mokslinis sekretorius. 1941–1944 m. Lietuvos mokslų akademijos Etnologijos instituto Tautosakos poskyrio Fonogramų kabineto vedėjas. 1945–1947 m. LTSR mokslų akademijos Istorijos instituto Tautosakos sektoriaus vedėjas. 1945–1973 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute; 1952–1959 m. Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas. Nuo 1958 m. – docentas, filologijos mokslų kandidatas.[1]

Bibliografija

redaguoti
  • Lietuvių kanklės (1937 m.)
  • Lankas – pirmykštis lietuvių liaudies muzikos instrumentas (1939 m.)
  • Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydo raštuose (1947 m.)
  • Tarybinė tautosaka (1963 m.)
  • Šokių ir žaidimų dainos (1963 m.)
  • Kristijono Donelaičio ryšiai su tautosaka (1965 m.)
  • Donelaitis ir muzika (1965 m.)
  • Zur litauischen Vokalpolyphonie („Apie lietuvių liaudies polifoniją“, 1967 m.)
  • Sutartinių daugiabalsiškumo tipai ir jų chronologijos problema (1969 m.)
  • Polifoninių sutartinių geografinio paplitimo problema (1974 m.)

Zenonas Slaviūnas parengė ir išleido leidinius Lietuvių liaudies šokiai (1953 m.) ir Sutartinės (3 t., 1958–1959 m.).[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Arvydas KaraškaSlaviūnas Zenonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012