Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

Pirmą kartą miestas paminėtas 1148 m. Tuo metu jame buvo pilis ir gyvenvietė.

1205 m. netoliese įvyko mūšis, kuriame Lešeko I Baltojo ir Mazovijos Konrado I kariauna nugalėjo Romano Didžiojo armiją. Haličo–Voluinės karalius buvo nugalėtas, žuvo. Mūšis žinomas Zavichosto pavadinimu.

Nežinoma, kada Zavichostui buvo suteiktos miesto teisės, greičiausiai tai įvyko iki 1255 m.

XIV-ajame amžiuje Zavichostas tapo karališkuoju miestu. Čia karalius Kazimieras III Didysis pastatė pilį.

Zavichostas klestėjo XV ir XVI a. Tuo metu jis buvo svarbus taškas prekybos kelyje iš Krokuvos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir rinkdavo mokesčius už prekes, vežamas Vyslos upe. 1564 m. Mieste buvo daug amatininkų, miesto rotušė ir 126 namai. Gerai laikai pasibaigė suirutės metu. Zavichostą sunaikino švedai (1655 m.), o paskui suniokojo Translivanijos kunigaikščio Jurgio II Rakočio kariai. Įsibrovėliai sudegino pilį, kuri liko griuvėsiuose iki 1813 m. Potvynio metu pilies sienos sugriuvo į Vyslą.

1666 m. mieste kilo didysis gaisras, sunaikinęs daugybę pastatų. Vėliau kilo maro epidemija, kurios metu dauguma gyventojų išmirė. Po visų šių nelaimių miestas jau niekada neatsigavo. Be to, po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalinimo miestas atsidūrė netoli Rusijos ir Austrijos sienos, o tai trukdė plėtrai.

XVIII a. pradžioje netoli Zavichosto buvo įkurtas Starostovo (lenk. Starostów) miestas (vėliau žinomas kaip Prosperovas lenk. Prosperów). Dauguma šio miestelio gyventojų buvo žydai, o 1820 m. Prosperovas sujungtas su Zavichostu. 1827 m. mieste buvo 281 namas (daugumą iš jų mediniai) ir 2320 gyventojų.

1888 m. Zavichostas prarado savo miesto teises ir tapo kaimu.

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai įkūrė getą mieste kuriame gyveno 5000 žydų. Dauguma jų buvo išžudyti 1942 m. spalio mėn. Bełżec mirties stovykloje.

1944 m. mieste įvyko mūšiai tarp Vermachto ir Raudonosios armijos, kuriose buvo sunaikinta dalis miesto.

NuorodosKeisti