Zaghavai
| Zaghawa | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 75_350 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Sudanas: ~143 tūkst. |
| Kalba (-os) | zaghavų |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | tubai, kanuriai |
Zaghavai (savivardis Beri) – etninė grupė, gyvenanti istoriniame Darfūro regione, daugiausia vakarų Sudane (Šiaurės Darfūras) ir vakarų Čade (Vadi Firos regione ir Enedžio pietuose). Kalba zaghavų kalba, kuri priklauso Sacharos kalbų grupei.
Istorija redaguoti
Arabų šaltiniuose zaghavai minimi nuo IX a., kaip galinga Sahelio tauta, turėjusi įtaką nuo Čado ežero vakaruose iki Nilo upės slėnio (Nubijos) rytuose. Jie tradiciškai laikomi Kanemo valstybės ir jos pirmosios dinastijos Duguva įkūrėjais.
XIII a. juos iš Kanemo išvijo jiems gimininga kanurių dinastija Saifava, panašiu metu zaghavų kontroliuojame Darfūre juos išstūmė dadžiu tauta. Tokiu būdu kadaise galingi zaghavai buvo išstumti į mažiau derlingus plotus Sacharos dykumos pakraštyje, kur galiausiai perėmė pusiau klajoklišką gyvenimo būdą. Be to, jie nepriėmė islamo ir išliko pagonimis.
XIX a. pabaigoje zaghavų teritorijos buvo padalintos tarp dviejų kolonijinių valstybių: Britų Sudano ir Prancūzijos Ekvatorinės Afrikos. Po nepriklausomybės jie liko padalinti tarp Sudano ir Čado. XX a. viduryje, vykstant tautiniam atgimimui, zaghavai masiškai priėmė Islamą, atsisakydami savo tradicinės religijos. Kadangi zaghavų kalba nebuvo rašoma, tuo pat metu vienas Sudano zaghavų šviesuolis, naudodamas tradicinius ženklus kuriais žymėti kupranugariai, sukūrė unikalų zaghavų raštą. Šis raštas reformuotas 2000 m.
Čado zaghavai yra svarbūs politiniame šalies gyvenime, aktyviausiai kovojantys už musulmonų teises šalyje. Iš jų kilęs ilgametis Čado prezidentas Idriss Déby, valdantis šalį nuo 1990 m. Sudano pusėje gyvenantys zaghavai pastaraisiais dešimtmečiais yra įvelti į Darfūro konfliktą. Neramumai jų gyvenamame regione paskatino jų migracijas į Čado teritoriją, kur nemažai jų gyvena pabėgėlių stovyklose.