Zablatiškė (Ignalina)

kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietuose
Zablatiškė
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Zablatiškė
Zablatiškė
55°14′56″š. pl. 26°11′49″r. ilg. / 55.249°š. pl. 26.197°r. ilg. / 55.249; 26.197 (Zablatiškė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ignalinos seniūnija
Gyventojų (2021) 7
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Zablãtiškė
Kilmininkas: Zablãtiškės
Istoriniai pavadinimai lenk. Zabłociszki, vok. Sablotischki, rus. Заблотишки

Zablatiškė – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietuose, 10 km į pietryčius nuo Ignalinos, 2 km į vakarus nuo Ceikinių, prie Švintės upelio ir plento  102  VilniusŠvenčionysZarasai .

Vietiniai gyventojai kaimą vadina Užubaliais.[2]

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kildinamas iš pavardės Zablãckas.[3]

Istorija

redaguoti

Nuo XIX a. iki 1929 m. buvo Zablatiškės valsčiaus centras. Cariniais laikais Zanlatiškės palivarkas pateko į Švenčionių apskritį, Daugėliškio parapiją. Dvarui priklausė 1200 margų žemės, iš jų 860 dirbamos (su Nastazavo palivarku), 80 – ganyklų, taip pat gana iškirsti miškai, vandens malūnas. Iki 1828 m. dvarą valdė Zablackai, vėliau Zeifertai, Houvaldai, Petras Olševskis.[4]

Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
19 28 21 19 17 20
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2003 m.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
10 6 7 11 7 -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. „Įrašas dienoraštyje. Dietkauščizna“. Mūsų Ignalina. 2018-09-04. „o Švenčionių–Ignalinos kelyje esančios Zablatiškės. Kartą pravažiuodamas užėjau ten pas vieną moteriškę obuolių nusipirkti ir pasiteiravau: kaip jūs čia gyvenate su tokiu pavadinimu – „za bolotem" (už balos)? „Pone, tai mes gi Užubaliai esame. (...)"
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Zabłociszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 188 psl. (lenk.)
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.