Zaastravečos valsčius
52°54′š. pl. 26°46′r. ilg. / 52.90°š. pl. 26.77°r. ilg.
| Zaastravečos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Zaastraveča |
 Rusijos imperija
| |
| Minsko gubernija | Slucko apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Minsko apygarda (1919–1920) Brastos apygarda (1920) Polesės apygarda (1920–1921) Polesės vaivadija (1921–1926) Naugarduko vaivadija (1926–1939) |
Slucko apskritis (1919–1920) Lunineco apskritis (1920–1926) Nesvyžiaus apskritis (1926–1939) |
Zaastravečos valsčius (rus. Заостровечская волость, lenk. gmina Zaostrowiecze) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje. Centras – Zaastraveča.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Minsko gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2784 | 232 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 25 | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 156 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 59 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)