Yosef Yozel Horwitz

Yosef Yozel Horwitz
Gimė 1847 m.
Plungė, Rusijos imperija
Mirė 1919 m. gruodžio 9 d. (~69 metai)
Kijevas, Ukraina
Veikla Rabinas, visuomenininkas.

Yosef Yozel Horwitz (dar žinomas kaip Naugarduko Alteris 1847 m. Plungėje, Rusijos imperija – 1919 m. gruodžio 9 d. Kijeve, Ukraina) – Lietuvos žydų kilmės rabinas ir visuomenininkas, Naugarduko ješivos tinklo įkūrėjas.

Biografija redaguoti

Gimė 1847 m. Plungėje, tėvas Shlomo Zisel Ziv buvo Plungės, o vėliau Kurtuvėnų rabinas. Turėjo tris brolius ir keturias seseris. Vaikystėje pradėjo mokytis Kelmės ješivoje. Būdamas 16 metų jau skaitė paskaitas Kurtuvėnų sinagogoje. Būdamas 18 metų vedė tekstilės parduotuvės savininko iš Švėkšnos Yaakov Stein dukrą. Po kelerių metų mirus uošviui perėmė jo verslą.

Keliaudamas verslo reikalais, būdamas 27 metų, Klaipėdoje susipažino su miesto rabinu Israeliu Salanteriu. Po šio susitikimo Jozefas pradėjo lankyti rabino paskaitas ir po kiek laiko uždarė savo verslą ir persikėlė iš Švėkšnos gyventi į Kauną, kur pradėjo studijuoti Talmudą Kauno kolelyje. Po kiek laiko mirė žmona, po kurios mirties Jozefas atidavė savo vaikus auginti giminaičiams, o pats pusantriems metams užsidarė vienutėje, kurią užmūrijo plytomis palikdamas dvi nedideles angas maistui.

18811882 m. Jozefas buvo išjuoktas vietiniuose žydų laikraščiuose, o vėliau ir nebūtai apkaltintas nelegaliu pinigų spausdinimu. Policijai įsiveržus į vienutę šie nieko nerado, bet Jozefui buvo uždrausta toliau čia gyventi. Išėjusį iš vienutės Jozefą kalbino iš naujo susituokti ir šis susituokė su Chaya Rivka, bet su sąlyga, kad pas šeimą grįžinės tik per Šabą, o pats gyvens atsiskyrėlišką gyvenimą miško namelyje. Taip Jozefas pragyveno 12 metų, 1890 m. mirus tėvui, gavo pasiūlymą užimti jo vietą ir tapti Kurtuvėnų žydų bendruomenės vadovu, bet jis atsisakė posto savo sesers sūnaus naudai.

18931894 m. Jozefas pradėjo lankytis pas Kelmės rabiną Simčą Ziselį Zivą, kuris prikalbino Jozefą kovoti prieš Haskalos judėjimą, kuris prieš tai išjuokė jo atsiskyrėlišką gyvenimą. Horvicas pradėjo keliauti po įvairius miestus ir kurti disciplinuotas, Musarų judėjimui priklausiusias švietimo įstaigas vedusiems vyrams (kolelius). 1896 m. įkurta pirmoji tokia švietimo įstaiga Naugarduke, kurios pagrindu panašios įstaigos atsirado ir Šiauliuose, Daugpilyje, Minske, Varšuvoje, Berdyčive, Naugarduke, Odesoje, Lydoje, Zieteloje ir kituose dabartinės Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos miestuose. Kai būdavo įkuriami koleliai, Horvicas toliau skatino savo studentus kurti šalia jų Ješivas. Berdyčeve įkurtoje Ješivoje mokėsi apie 200 studentų. Po kiek laiko Naugarduko mieste Horvicas įkūrė mokyklą, kurioje mokėsi visų Ješivų alumnai, kurių buvo apie 300 mokinių.

Prasidėjus I pasauliniam karui Horvicas pasitraukė iš Naugarduko į Gomelį. 19171918 m. artėjant frontui pasitraukė į Kijevą. 1919 m. vykstant Sukoto šventei prasidėjo Kijevo žydų pogromai, kurių metu buvo nužudyta šimtai žydų. Dauguma miesto žydų prieglobstį rado pas Horvicą. Po pogromų mieste prasidėjo įvairios epidemijos, o Horvicas rūpinosi ir prižiūrėjo ligonius, kol galiausiai pats susirgo ir mirė 1919 m. gruodžio 9 d. Kijeve. Horvico laidotuvėse dalyvavo daugybė studentų iš jo įkurtų Ješivų. 1963 m. buvę Horvico studentai perlaidojo mokytojo palaikus Har HaMenuchot kapinėse Jeruzalėje.

Nuorodos redaguoti