Ylakių valsčius

56°17′š. pl. 21°51′r. ilg. / 56.28°š. pl. 21.85°r. ilg. / 56.28; 21.85

Ylakių valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Ylakiai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Mažeikių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Mažeikių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Mažeikių apskritis (1944–1950)

Ylakių valsčius (rus. Иллокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ylakiai.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] 1940 m. rugpjūtį valsčiuje imtas steigti pirmasis Lietuvoje kolūkis.^[2] 1947 m. dalis valsčiaus teritorijos perduota naujam Barstyčių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Sedos rajonui (9 apylinkės) ir Skuodo rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5565	487 kiemai ^[3]	4 seniūnijos	61
1923 m. (išsamiau)	272	10 982	2387		58 gyvenvietės ^[4]
1932 m.	242	10 862		15 seniūnijų ^[5]
1949-01-01 (išsamiau)	222			13 apylinkių ^[6]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[8]	Apylinkė, 1949 m.^[9]
Erkšva	Arkšvos seniūnija	Erkšvos apylinkė
Gailaičiai	Gailaičių seniūnija	Gailaičių apylinkė
Gedrimai	Gedrimų seniūnija	Gedrimų apylinkė
Gėsalai	Gesalų seniūnija	Gėsalų apylinkė
Ylakiai	Ylakių seniūnija	Ylakių apylinkė
Kalvaičiai	Kalvaičių seniūnija	Kalvaičių apylinkė
Kerviai	Kervių seniūnija	Kervių apylinkė
Klauseikiai	Klauseikių seniūnija	Klauseikių apylinkė
Margininkai	Margininkų seniūnija	Margininkų apylinkė
Pašilė	Pašilės seniūnija	Pašilės apylinkė
Skliaustė	Skliaustės seniūnija	Skliaustės apylinkė
Stripiniai	Stripinių seniūnija	Stripinių apylinkė
Trumplaukė	Trumplaukės seniūnija	-
Vabaliai	Vabalių seniūnija	-
Vižančiai	Vyžančių seniūnija	Vižančių apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	13 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 10 982 žmonės:

Lietuviai - 91,9% (10092);
Žydai - 3,72% (409);
Latviai - 3,68% (404);
Rusai - 0,37% (41);
Vokiečiai - 0,2% (22);
Kiti - 0,13% (14).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1884	Erkšva	Juozas Gurauskis, rašytojas	1911
1897	Girdeniai	Balys Karazija, agronomas, verslininkas	1985
1909	Vaiteliai	Vaclovas Martinkus, kunigas	1980
1917	Gedrimai	Zenonas Jonušas, dirigentas	1986
1941	Medsėdžiai	Jonas Kaupys, restauratorius	2000

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
↑ Vytautas Skebas. Nuo birželio iki birželio (1940–1941 m.). 11 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 145
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 622 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 626–627 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 79–80

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.

[2] Vytautas Skebas. Nuo birželio iki birželio (1940–1941 m.). 11 psl.

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 145

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 622 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 626–627 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 79–80

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]