Yasmina Khadra

Yasmina Khadra

Jasmina Kadra
Gimė	1955 m. sausio 10 d. (69 metai) Kenadsa, Alžyras
Tautybė	alžyrietis

Veikla	rašytojas

Jasmina Kadra (pranc. Yasmina Khadra, arab. ياسمينة خضراء reiškia „žaliasis jazminas“; tikr. Mohamedas Muleseulas (Mohammed Moulessehoul) g. 1955 m. sausio 10 d.) – Prancūzijoje gyvenantis Alžyro rašytojas.

Biografija

Jasmina Kadra yra iš Alžyro kilęs prancūzų kalba rašantis arabų rašytojas. Jo tėvas, buvęs Alžyro išsivadavimo armijos karininkas, būsimąjį rašytoją, vos 9-erių metų berniuką, pasiuntė į karo mokyklą. Karo mokyklose ir karinėje tarnyboje rašytojas išbuvo 36 metus. Būdamas Alžyro armijos kariškis, dalyvavo kare prieš terorizmą. 2000 metais metė tarnybą, turėdamas majoro laipsnį, ir atsidėjo savo pašaukimui – literatūriniam darbui. Pirmasis novelių rinkinys „Chūrija“ pasirodė dar 1984 m. Tačiau jis išgarsėjo 1997-aisiais, išėjus knygai „Morituri“, kurią pasirašė slapyvardžiu, sudarytu iš dviejų žmonos vardų – Jasmina Kadra. Taip norėdamas išreikšti pagarbą jai ir visoms Alžyro moterims. Tai, kad Jasmina Kadra rašytojas, o ne rašytoja, autorius atskleidė 2001 m. pasirodžius autobiografinei knygai „Rašytojas“.

Jasmina Kadra knygos, išverstos į 48 kalbas ir išleistos 56 pasaulio šalyje, pelniusios daugybę premijų ir apdovanojimų, puikiai vertinamos ir skaitytojų, ir literatūros kritikų. 2003 m. Nobelio literatūros premijos laureatas J. M. Coetzee Jasmina Kadra laiko vienu didžiausių šių dienų rašytojų. Romanas „Kerštas“ 2006 m. pelnė „Prix des Libraires“ ir „Tropiques“ premijas, „Kabulo kregždės“ – JAV pripažintos geriausiu metų romanu. „Ką nakčiai skolinga diena“ literatūrinio žurnalo „Lire“ buvo išrinkta geriausia 2008 m. knyga ir pelnė literatūrines premijas Prancūzijoje, Kanadoje ir Vokietijoje.

Jasmina Kadra literatūrai būdingas humanizmas, jo kuriamų herojų veiksmo vieta ten, kur vyksta karas, nesantaikos ir konfliktų draskomose šalyse. Rašytojas su jam būdingu nešališkumu, pasitelkdamas veikėjų likimus, nagrinėja taikos, atleidimo ir susitaikymo klausimus.

Kūryba

„Kabulo kregždės“ – tai himnas moterims, gyvenančioms mieste, kur nebėra vilties, ir vis tiek mėginančioms įpūsti bent jos kibirkštėlę. Šiame puikiame romane autorius, kaip jautrus psichologas, perteikia veikėjų jausmus, pastangas išsaugoti žmogiškąjį orumą ir elgesio motyvus, kartais protu nesuvokiamus, bet vis dėlto įmanomus talibų valdomoje musulmonų visuomenėje, besiblaškančioje tarp feodališkų tradicijų ir šiuolaikiškų pažiūrų.

Romano „Bagdado sirenos“ veiksmas vyksta Irake. Amerikiečių armija įsiveržia į šalį, draskomą vidinių konfliktų. Toli nuo karo baisumų lėtai slenka nuošalaus dykumos kaimelio Kafr Karamo gyvenimas. Tačiau karas paliečia ir jį, sukeldamas sumaištį ir skausmą. Patirtas pažeminimas, nuplėšta garbė, papročių išniekinimas skatina Kafr Karamo jaunuolius stoti į kovą, bet darosi neaišku, kas yra pasipriešinimo kova, o kas – teroristiniai išpuoliai.

Romane „Kerštas“ autorius pasakoja apie Palestinos ir Izraelio konfliktą. Nagrinėdamas tragiškus veikėjų likimus, rašytojas nešališkai mėgina atskleisti dviejų kariaujančių pusių motyvus. Izraelio pilietybę turintis palestinietis Aminas dirba chirurgu vienoje Tel Avivo ligoninėje. Atkakliai laikydamasis savo įsitikinimo – gelbėti žmonių gyvybes, jis stengiasi nesikišti į abi tautas draskančią nesantaiką. Būdamas talentingas chirurgas, jis pelno gerą vardą Tel Avive, susikuria puikų, ištaigingą gyvenimą. Tačiau vieną dieną jo pasaulis sudrebinamas iš pamatų. Jis sužino, kad jo mylima žmona Sihem yra palestiniečių savižudė.

Romane „Ką nakčiai skolinga diena“ pasakojama Alžyro istorija nuo 1930 m. iki mūsų dienų. Tai įvykių ir permainų kupinas Alžyro laikotarpis: Antrasis pasaulinis karas Europoje, sukrėtęs ir Šiaurės Afriką, arabų tautinis judėjimas, kova už nepriklausomybę, dekolonizacija… Į šį įvykių sūkurį, į didžiosios istorijos verpetus autorius įmeta mažę berniuką Junį. Žemes praradęs Junio tėvas su šeima atvyksta į Oraną ieškoti darbo. Tačiau prasigyventi nepavyksta. Tėvas atiduoda sūnų auginti pasiturimai gyvenančiai bevaikei brolio šeimai, kuri gali suteikti berniukui kitokį gyvenimą. Šioje arabo musulmono ir prancūzės krikščionės šeimoje Junis tampa Žonu, įgyja išsilavinimą, įsilieja į „pied-noirs“ bendruomenę. Tačiau ramią gyvenimo tėkmę suardo šalyje įsiplieskęs konfliktas, aidu atsikartojantis Junio-Žono širdyje. Junis mėgina įveikti vidinius prieštaravimus ir surasti savo tapatumą.

Kūriniai

Kūriniai lietuvių kalba

„Ką nakčiai skolinga diena“ (vertė Asta Uosytė), leidykla „Žara“, 2012;
„Bagdado sirenos“ (vertė Asta Uosytė), leidykla „Žara“, 2011;
„Kerštas“ (vertė Asta Uosytė), leidykla „Žara“, 2011
„Kabulo kregždės“ (vertė Stasė Banionytė), leidykla „Žara“, 2010.

Publikuoti Mohamedo Muleseulo vardu

Amen, 1984 (apsakymai)
Houria (Chūrija), 1984, (apsakymai)
La Fille du pont (Tilto dukra), 1985 (apsakymai)
El Kahira – cellule de la mort (El kahira – mirties ląstelė), 1986 (romanas)
De l’autre côté de la ville (Iš miesto kito pakraščio), 1988 (romanas)
Le Privilège du phénix (Fenikso privilegija), 1989 (romanas)

Publikuoti Jasminos Kadra slapyvardžiu

Le Dingue au bistouri, 1990 (Mohamed Bouslah sukūrė animacinį filmą, Alžyras 2009)
La Foire des enfoirés (Padugnių turgus), 1993
Morituri (Mirtininkai), 1997 (Okacha Touita sukūrė kino filmą, 2007)
L’Automne des chimères (Chimerų ruduo), 1998
Double blanc (Dviguba baltos), 1998
Les Agneaux du Seigneur (Viešpaties ėriukai), 1998
À quoi rêvent les loups (Apie ką svajoja vilkai), 1999
L'Écrivain (Rašytojas), 2001
L’Imposture des mots (Netiesos žodžiai), 2002
Les Hirondelles de Kaboul (Kabulo kregždės), 2002. (Pastatyti spektakliai Prancūzijoje, Turkijoje, Brazilijoje ir Ekvadore; Zabou Breitman sukūrė animacinį filmą)
Cousine K (Pusseserė K), 2003
La Part du mort (Mirties dalia), 2004
La Rose de Blida (Blidos rožė), 2005
L’Attentat (Kerštas), 2005 (romano pagrindu Ziad Doueiri sukūrė filmą, 2012; adaptuotas ir išleistas komiksų knyga, 2012; pastatyti spektakliai Italijoje, Alžyre ir prancūziškosios Afrikos šalyse, 2013)
Les Sirènes de Bagdad (Bagdado sirenos), 2006
Le Quatuor algérien (Alžyrietiškasis kvartetas) : Morituri (Mirtininkai), Double blanc (Dviguba baltos), L’Automne des chimères (Chimerų ruduo), La Part du mort (Mirties dalia); keturi detektyvai išleisti vienoje knygoje, 2008).
Ce que le jour doit à la nuit (Ką nakčiai skolinga diena), 2008 (romano pagrindu Alexandra Arcady sukūrė filmą, 2012; Hervé Koubi trupė sukūrė baletą)
La Longue Nuit d'un repenti (Ilga atgailos naktis), 2010; išleista įvairių autorių rinkinyje Six façons de le dire (Šeši būdai tai pasakyti), 2011
L’Olympe des infortunes (Nelaimėlių olimpas), 2010 (romanas adaptuotas teatrui)
Œuvres, Šablonas:T., (Raštai, 1 tomas), 2011
L'Équation africaine (Afrikietiškoji lygtis), 2011
Les chants cannibales (Kanibalų giesmės), 2012
Algérie (Alžyras), albumas, sukurtas kartu su fotografu Reza, 2012
Les anges meurent de nos blessures (Angelai miršta už mūsų kaltes), 2013
Qu'attendent les singes (Ko laukia beždžionės), 2014
La Dernière Nuit du Raïs (Paskutinė Raisos diena), 2015
Dieu n'habite pas La Havane (Dievas negyvena Havanoje), 2016
Ce que le mirage doit à l'oasis (Ką miražas skolingas oazei), parašyta kartu su Lassaâd Metoui, 2017
Khalil (Kalilas), 2018
L’outrage fait à Sarah Ikker (Panieka Sarai Iker), 2019
Le baiser et la morsure (Bučinys ir įkandimas), 2019
Les Vertueux, (Mialet Barrault, 2022

Literatūriniai apdovanojimai

Pateikiamas apdovanojimų sąrašas nėra išsamus, paminėti daugiausia Prancūzijoje pelnyti apdovanojimai. Už kūrinių visumą Prancūzijos akademija (l’Académie française) įteikė Henrio Galo (Henri Gal) literatūrinės premijos „Grand Prix“ apdovanojimą, Prancūzijos instituto 2011 metų premiją.

Ką nakčiai skolinga diena: Prancūzijos televizijos romano apdovanojimas (2008); „Lire“ išrinko geriausia 2008 metų knyga; Korsikos skaitytojų premija (2009). „Les Dérochères“ premija (Kanada, 2010), Užsienio literatūros premijų finalininkas (Berlynas, 2010), „Campus de Cristal“ premija (Belgija)
Kerštas: „Prix des libraires„, „Prix Tropiques„, „Prix Découverte“ (žurnalo Figaro Magazine), Didysis Côté Femme skaitytojų apdovanojimas, Télégramme skaitytojų apdovanojimas, Burgundijos studentų ir moksleivių apdovanojimas. Gabrielle d’Estrées premija. Jaunųjų kritikų premija (Austrija, 2006), Dublino literatūrinių apdovanojimų (IMPAC) finalininkas (2008), Geriausia metų knyga (Happenheimas, Vokietija, 2008), Segaleno Azijos studentų premija (Singapūras, 2009).
Kabulo kregždės : išrinkta geriausia JAV 2005 metų knyga, Dublino literatūrinių apdovanojimų (IMPAC) 2006 metų finalininkė; Naujienų apdovanojimas (Kuveitas, 2005); Meco literatūros mugės premija (2003) ; Alžyro knygynų premija (2003).
Mirties dalia : literatūrinė „Beur FM Méditerranée“ premija: geriausia frankofonų knyga.
Pusseserė K : Société des Gens de Lettres premija.
Rašytojas : Prancūzijos akademijos (l’Académie française) medalis.
Chimerų ruduo : Užsienio romano premija (Vokietija).
Morituri : Trophée 813 už geriausia frankofonų kūrinį; Kanarų salų apdovanojimas (Ispanija).

Kiti apdovanojimai

Jasmina Kadra yra Garbės legiono riteris bei Meno ir literatūros ordino kavalierius, Henri Gal literatūrinės premijos „Didžiojo prizo“ laureatas, Prancūzijos akademijos (l’Académie française) Prancūzijos instituto (Institut de France) laureatas (2011), „Laikas taikai“ literatūrinės premijos laureatas (2012).