Vikipedija

X pasaulio regbio čempionatas

X pasaulio regbio čempionatas – tarptautinis stipriausių pasaulio regbio rinktinių turnyras, vykęs 2023 m. Prancūzijoje nuo rugsėjo 8 iki spalio 28 d. Turnyras rengtas devyniuose šalies stadionuose; atidarymo ir finalinės varžybų rungtynės vyko Prancūzijos stadione Paryžiaus priemiestyje Sen Deni.[1]

X pasaulio regbio čempionatas
X pasaulio regbio čempionato emblema
X pasaulio regbio čempionato emblema
Šeimininkai Prancūzija Prancūzija
Data 2023 m. rugsėjo 8 – spalio 28 d.
(51 diena)
Dalyvių 20
Sužaista rungtynių 48
Žiūrovų 2 437 208 (50 775 per rungtynes)
Čempionai Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika
Rezultatyviausias Anglija Owen Farrell (75)
Daugiausia žeminimų Naujoji Zelandija Will Jordan (8)
Surinkta taškų 2610 (54,4 per rungtynes)
Atlikta žeminimų 325 (6,8 per rungtynes)
← 2019 2027 →

Iš pradžių buvo numatyta, kad turnyras, kaip įprasta, tęsis 6 savaites, tačiau 2021 m. vasario 23 d. Pasaulio regbis nusprendė pailginti turnyrą viena savaite, kad žaidėjai turėtų daugiau laiko (papildomą dieną) pailsėti po rungtynių. Prancūzijoje turnyras vyko trečią kartą, prieš tai Prancūzija rengė 2007 m. turnyrą, o kartu su kitomis šalimis – 1991 m. turnyrą.[2] Pasaulio čempionate debiutavo Čilės rinktinė,[1] o Portugalijos komanda dalyvavo turnyre antrą kartą, po 16 metų pertraukos.

Pasaulio čempionės titulą ketvirtą kartą ir antrą kartą iš eilės iškovojo Pietų Afrikos rinktinė, finale nugalėjusi Naująją Zelandiją rezultatu 12–11. Kovoje dėl trečios vietos Anglija nugalėjo Argentiną.

Vietos parinkimas redaguoti

Iki Pasaulio regbio nustatyto laiko – 2015 m. birželio, šešios nacionalinės regbio federacijos patvirtino savo norą rengti 2023 m. turnyrą. Italijos, Argentinos ir JAV federacijos vėliau šio tikslo atsisakė, ir iki 2017 m. birželio oficialias paraiškas pateikė tik trys šalys: Prancūzija, Pietų Afrika ir Airija. 2017 m. lapkričio 15 d. vykusio balsavimo metu teisė rengti turnyrą suteikta Prancūzijai.[3]

Stadionai redaguoti

2017 m. kovo 17 d. čempionato organizatoriai paskelbė 12 miestų, kuriuose vyks čempionato rungtynės, sąrašą.[4] Vėliau iš sąrašo išbrauktas Paryžius, Monpeljė ir Lansas.

Sen Deni
(Paryžius) 		Marselis Desin Šarpjė
(Lionas) 		Vilnev d'Askas
(Lilis)
Stade de France Stade Vélodrome Parc Olympique Lyonnais Stade Pierre-Mauroy
Talpa: 80 698 Talpa: 67 394 Talpa: 59 186 Talpa: 50 186
       
Bordo
Nouveau Stade de Bordeaux
Talpa: 42 115
 
Sent Etjenas Nica Nantas Tulūza
Stade Geoffroy-Guichard Allianz Riviera Stade de la Beaujoire Stadium Municipal
Talpa: 41 965 Talpa: 35 624 Talpa: 35 322 Talpa: 33 150
       

Dalyviai redaguoti

 
     Patekusios komandos       Nepatekusios komandos
     Atsisakiusios dalyvauti ir diskvalifikuotos šalys
     Atrankoje nedalyvavusios ar Pasaulio regbiui nepriklausančios šalys

12 iš 20 rinktinių, tarp jų ir čempionato šeimininkė Prancūzija, į čempionatą pateko be atrankos varžybų. Jos 2019 m. vykusio IX pasaulio regbio čempionato grupių varžybose pateko į geriausiųjų trejetukus. Likusios 8 rinktinės iškovojo kelialapius regioniniuose atrankos turnyruose ir tarpkontinentinėse atkrintamosiose rungtynėse.

Ispanijos rinktinė Europos atrankos turnyre užėmusi antrą vietą, iškovojo teisę žaisti čempionate, tačiau po Rumunijos protesto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Ispanijos rinktinei atstovavo žaidėjas su suklastotu pasu. Dėl to Ispanijai atimta 10 taškų, ir antra vieta atiteko Rumunijai, trečia – Portugalijai, kuri iškovojo teisę žaisti „paskutinės vilties” (repechage) turnyre dėl papildomo kelialapio.[5]

2022 m. lapkričio 18 d. Portugalija laimėjo atrankinį turnyrą ir paskutinė iš 20 rinktinių kvalifikavosi pasaulio čempionatui. Pirmą kartą čempionatų istorijoje į finalinį turnyrą nepateko Kanada, o Pietų Amerikos žemynui pirmą kartą atstovavo trys rinktinės. Kadangi į turnyrą nepateko ir JAV rinktinė, pasaulio čempionate nedalyvavo nei viena komanda iš Šiaurės Amerikos.

Čempionato dalyviai:

Regionas Komanda Iškovotas
kelialapis 		Dalyvavimas
ankstesniuose
čempionatuose 		Aukščiausias pasiekimas Pasaulinis
reitingas¹
Afrika Pietų Afrika Automatiškai 7 Čempionai (1995, 2007, 2019) 2
Namibija Afrika 1 6 Grupių etapas (1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 21
Azija Japonija Automatiškai 9 Ketvirtfinalis (2019) 14
Europa Prancūzija Šeimininkai 9 Antra vieta (1987, 1999, 2011) 3
Anglija Automatiškai 9 Čempionai (2003) 8
Airija Automatiškai 9 Ketvirtfinalis (1987, 1991, 1995, 2003, 2011, 2015, 2019) 1
Italija Automatiškai 9 Grupių etapas (1987, 1991, 1995, 1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 13
Škotija Automatiškai 9 Ketvirta vieta (1991) 5
Velsas Automatiškai 9 Trečia vieta (1987) 10
Gruzija Europa 1 5 Grupių etapas (2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 11
Rumunija Europa 2 8 Grupių etapas (1987, 1991, 1995, 1999, 2003, 2007, 2011, 2015) 19
Portugalija Paskutinės vilties turnyras 1 Grupių etapas (2007) 16
Okeanija Australija Automatiškai 9 Čempionai (1991, 1999) 9
Fidžis Automatiškai 8 Ketvirtfinalis (1987, 2007) 7
Naujoji Zelandija Automatiškai 9 Čempionai (1987, 2011, 2015) 4
Samoa Okeanija 1 8 Ketvirtfinalis (1991, 1995) 12
Tonga Azija/Okeanija 1 8 Grupių etapas (1987, 1995, 1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019) 15
Pietų Amerika Argentina Automatiškai 9 Trečia vieta (2007) 6
Urugvajus Amerika 1 4 Grupių etapas (1999, 2003, 2015, 2019) 17
Čilė Amerika 2 0 Debiutas 22

¹2023 metų rugsėjo 4 d.[6]

Burtų traukimas redaguoti

Burtų traukimo ceremonija įvyko 2020 metų gruodžio 14 d. Paryžiuje.[7] Komandos buvo paskirstytos į krepšelius pagal tą pačią sistemą, kaip ir ankstesniuose turnyruose: į 3 pirmuosius krepšelius pateko 12 pajėgiausių praeito čempionato rinktinių, automatiškai iškovojusių teisę dalyvauti 2023 m. čempionate: 1 krepšelyje – 4 geriausios rinktinės pagal naujausią reitingą, 2 krepšelyje – sekančios 4 geriausios rinktinės pagal reitingą, 3 krepšelyje – sekančios 4 rinktinės pagal reitingą. Likusios 8 rinktinės buvo paskirstytos į 4 ir 5 krepšelį pagal tokią tvarką: 4 krepšelyje – regioninių kvalifikacijos turnyrų nugalėtojai: Okeanijos, Europos, Amerikos ir Azijos/Okeanijos, 5 krepšelyje – Afrikos kvalifikacijos turnyro nugalėtoja, antrą vietą Europos ir Amerikos kvalifikacijos turnyruose užėmusios rinktinės, „paskutinės vilties“ turnyro nugalėtoja.

Į krepšelius suskirstytos rinktinės (pagal pasaulinį reitingą 2020 m. sausio 1 d.):[8]

1 krepšelis 2 krepšelis 3 krepšelis 4 krepšelis 5 krepšelis

Teisėjai redaguoti

Pasaulio regbis paskelbė 12 teisėjų, 7 teisėjų padėjėjus ir 7 vaizdo peržiūrų teisėjus 48 čempionato rungtynėms:[9]

Teisėjai
  •   Nika Amashukeli (Gruzija)
  •   Wayne Barnes (Anglija)
  •   Nic Berry (Australija)
  •   Andrew Brace (Airija)
  •   Matthew Carley (Anglija)
  •   Karl Dickson (Anglija)
  •   Angus Gardner (Australija)
  •   Ben O'Keeffe (Naujoji Zelandija)
  •   Luke Pearce (Anglija)
  •   Jaco Peyper (Pietų Afrika)
  •   Mathieu Raynal (Prancūzija)
  •   Paul Williams (Naujoji Zelandija)
Teisėjų padėjėjai
  •   Chris Busby (Airija)
  •   Pierre Brousset (Prancūzija)
  •   James Doleman (Naujoji Zelandija)
  •   Craig Evans (Velsas)
  •   Andrea Piardi (Italija)
  •   Christophe Ridley (Anglija)
  •   Jordan Way (Australija)
Vaizdo peržiūrų teisėjai
  •   Brett Cronan (Australija)
  •   Tom Foley (Anglija)
  •   Marius Jonker (Pietų Afrika)
  •   Brian MacNeice (Airija)
  •   Joy Neville (Airija)
  •   Brendon Pickerill (Naujoji Zelandija)
  •   Ben Whitehouse (Velsas)

Grupių etapas redaguoti

Pirmajame arba grupių etape dalyvavo visos 20 rinktinių, padalintų į 4 grupes po 5 komandas. Kiekvienoje grupėje vyko po 10 rungtynių, kuriose tarpusavyje žaidė visos grupės rinktinės. Už pergalę buvo skiriami 4 taškai, už lygiąsias – po 2, už pralaimėjimą – 0. Komanda, atlikusi rungtynėse 4 ar daugiau žeminimų, gaudavo papildomą tašką. Papildomas taškas priklausė ir už mažesnį nei 8 taškai pralaimėjimą.

Dvi pirmąsias vietas grupėje iškovojusios rinktinės pateko į ketvirtfinalį, o 3 pirmąsias vietas užėmusios – iškovojo teisę dalyvauti 2027 m. čempionate. Vienodą taškų skaičių surinkusioms rinktinėms vertinti buvo nustatyti tokie kriterijai:

  1. Tarpusavio rungtynių rezultatas;
  2. Bendras pelnytų ir praleistų taškų skirtumas;
  3. Bendras pelnytų ir praleistų žeminimų skirtumas;
  4. Bendras pelnytų taškų skaičius;
  5. Bendras pelnytų žeminimų skaičius;
  6. Oficialus pasaulinis regbio reitingas.

Jei vienodą taškų skaičių surinktų 3 komandos, iš pradžių pagal šiuos kriterijus būtų nustatyta aukščiausią vietą užėmusi komanda. Paskui, antrai vietai nustatyti, dvi likusios komandos būtų vertinamos iš naujo, pradedant pirmuoju kriterijumi.

Turnyro tvarkaraštis pagal Pasaulio Regbio duomenis:[10]

Spalvų reikšmės turnyrinėse lentelėse
Pateko į atkrintamąsias varžybas ir XI pasaulio regbio čempionatą
Iškrito, bet pateko į XI pasaulio regbio čempionatą

A grupė redaguoti

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Prancūzija 4 4 0 0 210 32 178 2 0 18
  Naujoji Zelandija 4 3 0 1 253 47 206 3 0 15
  Italija 4 2 0 2 114 181 -67 2 0 10
  Urugvajus 4 1 0 3 65 164 -99 1 0 5
  Namibija 4 0 0 4 37 255 -218 0 0 0
2023 m. rugsėjo 8 Prancūzija   27–13   Naujoji Zelandija Stade de France, Sen Deni
2023 m. rugsėjo 9 Italija   52–8   Namibija Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. rugsėjo 14 Prancūzija   27–12   Urugvajus Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. rugsėjo 15 Naujoji Zelandija   71–3   Namibija Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 20 Italija   38–17   Urugvajus Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 21 Prancūzija   96–0   Namibija Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. rugsėjo 27 Urugvajus   36–26   Namibija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. rugsėjo 29 Naujoji Zelandija   96–17   Italija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. spalio 5 Naujoji Zelandija   73–0   Urugvajus Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. spalio 6 Prancūzija   60–7   Italija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė

B grupė redaguoti

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Airija 4 4 0 0 190 46 144 3 0 19
  Pietų Afrika 4 3 0 1 151 34 117 2 1 15
  Škotija 4 2 0 2 146 71 75 2 0 10
  Tonga 4 1 0 3 96 177 -81 1 0 5
  Rumunija 4 0 0 4 32 287 -255 0 0 0
2023 m. rugsėjo 9 Airija   82–8   Rumunija Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 10 Pietų Afrika   18–3   Škotija Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. rugsėjo 16 Airija   59–16   Tonga Stade de la Beaujoire, Nantas
2023 m. rugsėjo 17 Pietų Afrika   76–0   Rumunija Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 23 Pietų Afrika   8–13   Airija Stade de France, Sen Deni
2023 m. rugsėjo 24 Škotija   45–17   Tonga Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 30 Škotija   84–0   Rumunija Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. spalio 1 Pietų Afrika   49–18   Tonga Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. spalio 7 Airija   36–14   Škotija Stade de France, Sen Deni
2023 m. spalio 8 Tonga   45–24   Rumunija Stade Pierre-Mauroy, Lilis

C grupė redaguoti

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Velsas 4 4 0 0 143 59 84 3 0 19
  Fidžis 4 2 0 2 88 83 5 1 2 11
  Australija 4 2 0 2 90 91 -1 2 1 11
  Portugalija 4 1 1 2 64 103 -39 0 0 6
  Gruzija 4 0 1 3 64 113 -49 0 1 3
2023 m. rugsėjo 9 Australija   35–15   Gruzija Stade de France, Sen Deni
2023 m. rugsėjo 10 Velsas   32–26   Fidžis Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 16 Velsas   28–8   Portugalija Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 17 Australija   15–22   Fidžis Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. rugsėjo 23 Gruzija   18–18   Portugalija Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 24 Velsas   40–6   Australija Parc Olympique Lyonnais, Desin Šarpjė
2023 m. rugsėjo 30 Fidžis   17–12   Gruzija Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. spalio 1 Australija   34–14   Portugalija Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. spalio 7 Velsas   43–19   Gruzija Stade de la Beaujoire, Nantas
2023 m. spalio 8 Fidžis   23–24   Portugalija Stadium Municipal, Tulūza

D grupė redaguoti

Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Anglija 4 4 0 0 150 39 111 2 0 18
  Argentina 4 3 0 1 127 69 58 2 0 14
  Japonija 4 2 0 2 109 107 2 1 0 9
  Samoa 4 1 0 3 92 75 17 1 2 7
  Čilė 4 0 0 4 27 215 -188 0 0 0
2023 m. rugsėjo 9 Anglija   27–10   Argentina Stade Vélodrome, Marselis
2023 m. rugsėjo 10 Japonija   42–12   Čilė Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 16 Samoa   43–10   Čilė Nouveau Stade de Bordeaux, Bordo
2023 m. rugsėjo 17 Anglija   34–12   Japonija Allianz Riviera, Nica
2023 m. rugsėjo 22 Argentina   19–10   Samoa Stade Geoffroy-Guichard, Sent Etjenas
2023 m. rugsėjo 23 Anglija   71–0   Čilė Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. rugsėjo 28 Japonija   28–22   Samoa Stadium Municipal, Tulūza
2023 m. rugsėjo 30 Argentina   59–5   Čilė Stade de la Beaujoire, Nantas
2023 m. spalio 7 Anglija   18–17   Samoa Stade Pierre-Mauroy, Lilis
2023 m. spalio 8 Japonija   27–39   Argentina Stade de la Beaujoire, Nantas

Atkrintamosios varžybos redaguoti

Atkrintamųjų varžybų rungtynės negali baigtis lygiosiomis. Jei rungtynių rezultatas lygus, žaidžiamas 20 minučių pratęsimas (2 kėlinukai po 10 min.). Jei po pratęsimo rezultatas vėl lygus, žaidžiamas antras (iki 10 min.) pratęsimas iki pirmų pelnytų taškų. Jei per 10 minučių nei vienai komandai pelnyti taškų nepavyksta, rungtynių nugalėtoją išaiškina baudos smūgiais nuo 22 m linijos vidurio.[11]

Ketvirtfinaliai Pusfinaliai Finalas
                   
Spalio 14 – Marselis        
   Velsas  17
Spalio 20 – Sen Deni
   Argentina  29  
   Argentina  6
Spalio 14 – Sen Deni
     Naujoji Zelandija  44  
   Airija  24
Spalio 28 – Sen Deni
   Naujoji Zelandija  28  
   Naujoji Zelandija  11
Spalio 15 – Marselis
     Pietų Afrika  12
   Anglija  30
Spalio 21 – Sen Deni
   Fidžis  24  
   Anglija  15 Dėl 3 vietos
Spalio 15 – Sen Deni
     Pietų Afrika  16  
   Prancūzija  28    Argentina  23
   Pietų Afrika  29      Anglija  26
Spalio 27– Sen Deni


Statistika redaguoti

Daugiausia žeminimų atliko:   Will Jordan – 8 (pakartojo čempionatų rekordą),   Damian Penaud – 6,   Byndee Aki,   Henry Arundell,   Leicester Fainga'anuku,   Damian McKenzie,   Louis Rees-Zammit ir   Darsy Graham – po 5.

Daugiausia taškų pelnė:   Owen Farrell – 75,   Thomas Ramos – 74,   Emiliano Boffelli – 67.

Daugiausia realizacijų pataikė:   Thomas Ramos – 21,   Richie Mo'unga – 18,   Johnny Sexton – 17.

Daugiausia taškų per rungtynes: Naujoji Zelandija   96–17   Italija.

Pergalė didžiausiu skirtumu: Prancūzija   96–0   Namibija.

Turnyro metu parodytos 8 raudonos ir 32 geltonos kortelės.[12]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 Rugby World Cup Fixtures 2023, Rugby World. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  2. ↑ Rugby World Cup Hosts, Topend Sports. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  3. ↑ Tom Hamilton, 2023 Rugby World Cup: France's winning bid built on financial clout, ESPN, 2017-11-15. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  4. ↑ #France2023 : Douze villes hôtes retenues, Fédération Française de Rugby, 2017-03-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  5. ↑ Independent Judicial Committee Decision: Rugby World Cup 2023 European Qualifying, Rugby World Cup, 2022-04-28. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  6. ↑ Men's full rankings, World Rugby. Nuoroda tikrinta 2023-09-09.
  7. ↑ In 2023 Rugby World Cup, hosts France draw three-time winners All Blacks, France 24, 2020-12-14. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
  8. ↑ Stage set for Rugby World Cup 2023 Draw, Rugby World Cup News, 2020-10-02. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  9. ↑ Everyone’s team – World Rugby announces Emirates match official team selected for Rugby World Cup 2023 in France, World Rugby, 2023-05-10. Nuoroda tikrinta 2023-09-10.
  10. ↑ Rugby World Cup Fixtures 2023, Rugby World. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  11. ↑ What happens if a knockout match ends in a draw?, Rugby World Cup News, 2019-10-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  12. ↑ Tournament Stats, Rugby World Cup 2023. Nuoroda tikrinta 2023-10-29.

Nuorodos redaguoti


Pasaulio regbio čempionatai

Australija-Naujoji Zelandija, 1987 m. | Airija-Anglija-Prancūzija-Škotija-Velsas, 1991 m. | Pietų Afrikos Respublika, 1995 m. | Velsas, 1999 m. | Australija, 2003 m. | Prancūzija, 2007 m. | Naujoji Zelandija, 2011 m. | Anglija, 2015 m. | Japonija, 2019 m. | Prancūzija, 2023 m. | Australija, 2027 m. | JAV, 2031 m.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=X_pasaulio_regbio_čempionatas&oldid=7109195"