XV amžiaus 7-asis dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

XV amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1461 m. ir baigėsi 1470 m.

ĮvykiaiKeisti

Beveik visą žiemą buvo važinėjama per jūrą, net iš Vokietijos į Islandiją ir Arkadų salas (Nicol Mareschaleusini. Annales Herul. Apud. Westphal. – T. I. – P. 261).
Krymo chanas Chadži-Girėjus išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
Balandį Vilniuje vyko LDK Seimas.
Vilniuje, įsteigiant stačiatikių katedrą, Kijevo ir Galicijos ir visos Rusijos metropolitų titulas perėjo pas Lietuvos-Kijevo metropolitus.
Stačiatikių opozicija reikalavo, kad karalius Kazimieras Jogailaitis paskirtu Simoną Olelkaitį vietininkų visuose LDK žemėse.
Rugsėjo 21 d. Krokuvoje mirė karalienė Sofija Alšėniškė (g.~1405 m.) – ketvirtoji karaliaus Jogailos žmona (nuo 1422 m.). Dviejų karalių motina ir dar keturių karalių senelė pagrįstai vadinama Jogailaičių dinastijos kūrėja. Palaidota Vavelio katedroje. Iniciavo Biblijos pirmą vertimą į lenkų kalbą – Biblia królowej Zofii.

Kovo 27 d. mirė Maskvos dk Vasilijus II Tamsusis. Jo testamentų Lenkijos karalius ir Ldk Kazimieras Jogailaitis turėjo tapti jo šeimos globėjų.
Balandžio 22 d. mirė Žiliberas de Lanua, diplomatas ir memuaristas, palikęs XV a. kelionių į LDK aprašymą.
Kazimieras Jogailaitis susitarė su Čekijos karaliumi Jurgiu Podiebradiečiu dėl sosto paveldėjimo po jo mirties savo sūnui Vladislovui.

Vasario 24 d. – gimė Džovanis Piko dela Mirandola, italų filosofas, humanistas.
Kauno rotušė sudegė „su visomis miesto teisėmis, laisvėmis ir privilegijomis“.
Balandžio 27 d. Romoje mirė Lenkijos ir LDK kardinolas, Kijevo ir visos Rusios metropolitas, Lotinų Konstantinopolio patriarchas Izydoras.
Gegužės 20 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė Kauno miesto Magdeburgo teises.
Rugsėjo 15 d. Vokiečių ordino magistras Liudvigas fon Erlichshauzenas pralaimėjo Vyslos įlankos mūšį Lenkijos jungtinėi armijai.
Vilniuje vyko LDK Seimas.
Metų pab. Lenkijos Ponų taryba paprašė LDK pagalbos. Tačiau LDK į karą nestojo.

Karaliaučiaus ir Gdansko laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
Rugpjūčio 14 d. mirė popiežius Pijus II (lot. Pius II). Veikale „De Europa“ aprašė ir Lietuvą, Ldk Vytautą, lietuvių papročius, religiją, kai kurias Lietuvos krikšto aplinkybes.
Medininkuose (Varniai) pastatyta katedra.

Vilniuje siautėjo maro epidemija.
Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, didikas, Trakų vaivada nuo 1459 m. Andrius Sakaitis.

Metų pr. Vilniuje vyko LDK Seimas.
Ldk etmonas Jonas Chodkevičius sutelkė savanorius, su armija talkino Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui per karus su kryžiuočiais.
Spalio 19 d. – Lenkija ir Kryžiuočių ordinas sudarė II-ąją Torūnės taiką. Baigėsi Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija prisijungė dalį Prūsijos žemes prie Vyslos žemupio, Torūnę ir Varmę. Ordino Rytų Prūsija tapo Lenkijos vasalu. Prūsijos sąjunga nustojo egzistuoti.
Krymo chanas Nur–Devlėtas išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.

Rugsėjo 29 d. mirė Vilniaus vyskupas nuo 1453 m. Mikalojus II iš Šalčininkų Dzežgavičius.

Vasarį Vilniuje vyko LDK Seimas.
Vasario 29 d. paskelbtas LDK Seimo patvirtintas Kazimiero teisynas "Sudiebnik", apibrėžiantis LDK piliečio teises. Teisynas apima baudžiamąją, civilinę, administracinę teisę ir teismą.
Karalius Kazimieras Jogailaitis metų pr. paprašė popiežiaus Pauliaus II, kad leistų Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje įkurti po penkis Pranciškonų observantų – bernardinų vienuolynus. Popiežius liepos mėn. leido įkurti tik po du vienuolynus, jiems suteikdamas visas prašytas privilegijas.
Į Vilnių ir Kauną atsikėlę vienuoliai bernardinai, kurie davė impulsą statyti mūrinius pastatus, pradėjo didžiules mūrinės bažnyčios ir vienuolyno statybas.
Moldovos valdovas Steponas III iš naujo prisiekė karaliui Kazimierui Jogailaičiui.

Balandžio 15 d. – gimė guru Nanakas (Nanak), sikhizmo religijos pradininkas.
Gegužės 3 d. – gimė Nikolas Makiavelis (Niccolo dei Machiavelli), italų politikos veikėjas, rašytojas ir filosofas.

Karalius Kazimieras Jogailaitis padovanojo sklypą Vilniuje Vilnios pakrantėje vienuoliams bernardinams, kurie čia pastatydino medinę bažnyčią ir vienuolyną. Apie 1475 m. šie pastatai sudegė.
Žemaitijos vyskupystėje prie Varnių katedros įsteigta mokykla.
Rugsėjį Gardine vyko LDK Seimas.
Karalius Kazimieras Jogailaitis suteike Bibrkai (ukr. Бібрка) Magdeburgo teisės.

Žiemą, po Petrokovo seimo, karalius ir Ldk Kazimieras Jogailaitis su karalienė ir visais senatoriais ir magnatais iš Vilniaus patraukė į Polocko, Vitebsko ir Smolensko žemes. Čia jis «tvarkė Lietuvos reikalus» ir pavasario pradžioje išvažiavo į Liubliną.
Sudaryta sutartis tarp LDK ir Naugardo: pripažinta Kazimiero valdžia, o Kazimieras Jogailaitis įsipareigojo ginti Naugardą nuo Maskvos.
Balandžio 24 d. – mirė Motiejus II (Topolietis), žemaičių vyskupas.
Gruodžio 3 d. mirė paskutinis Kijevo kunigaikštis Simonas Olelkaitis (Algirdo proanūkis) (g. 1420 m. Slucke), Aleksandro sūnus, kandidatas į Ldk.