Atverti pagrindinį meniu

XV amžiaus 5-as dešimtmetis

ĮvykiaiKeisti

1441Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą Žemaitijoje gyventojai sukilo prieš Ldk Kazimierą ir jo valdžią rėmusį seniūną Mykolą Kęsgailą. Ponų tarybai konflikto pavyko išvengti derybomis ir privilegija, patvirtinusia bei išplėtusią Žemaitijos savivaldos teises ir laisves.
  • Žemaitijai buvo suteiktas oficialus Kunigaikštystės statusas LDK sudėtyje, ji buvo įtraukta į valdovų titulus.
  • Kovo mėn. Lenkijos ir LDK kardinolas Izydoras atvyko į Maskvą ir buvo suimtas. Grasinant mirtimi, iš jo reikalavo atsisakyti nuo antimusulmoniškos sąjungos, bet jam pavyko pabėgti.
  • Smolensko miestiečių sukilimo kunig. Jurgis Lengvenaitis pradėjo valdyti Polocką, Vitebską ir Smolenską. LDK Ponų taryba siuntė kariuomenę maištui numalšinti.
  • Trakams, Sluckui ir Naugardukui suteiktos miesto teises. Nuo XV a. pradžios Naugardukas tapo vienų iš keturių svarbiausių LDK administracinių centrų (greta Vilniaus, Trakų ir Gardino).
  • Trakų Karaimams Ldk suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės privilegijos, kuria jie galėjo naudotis lygiai kaip ir „kituose mūsų miestuose, ypač Vilniuje, Trakuose ir Kaune“.
  • Hanzos miestų pirkliai Perkūno namę atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti.
  • Vokiečių ordinas kreipėsi į jaunąjį LDK valdovą su prašymu ginti pažeidžiamas dancigiečių teises Kaune. Kazimieras Jogailaitis atsakydamas Ordino didžiajam magistrui Pauliui von Rusdorfui, pareiškė pats suteikęs Kaunui Magdeburgo teisę, todėl vietiniai turi daugiau teisių negu svetimi.

1442Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai žiaurus badas Rusijoje.
  • Sudaryta Ldk Kazimiero sutartis su žemaičiais, jiems suteikta privilegija. Ją kraštas galutinai prisijungė prie Lietuvos, išsaugodamas autonominę padėtį.
  • Antruoju Ldk Kazimiero žygiu buvo numalšintas Smolensko miestiečių sukilimas. Kunig. Jurgis Lengvenaitis pabėgo į Maskvą. Andrius Sakaitis vėl tapo Smolensko vietininku.
  • Švitrigaila pripažino karaliaus Vladislovo III valdžią ir liko Lucko kunigaikščiu, valdė Voluinės ir Podolės žemes.
  • Vilnius gavo prekių sankrovos teisę, pagal kurią visos atgabenamos prekės čia turėjo būti ir iškraunamos. Prekes galėjo pirkti vietos pirkliai ir pardavinėti gyventojams.

1443Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Veliuonai suteiktos Magdeburgo teisės privilegijos.
  • Aleksandras Olelka – Kopylio, Slucko ir Kijevo kunig. (iki 1454 m.), Vladimiro Algirdaičio sūnus. Vedė Maskvos dk Vasilijaus I ir Ldk Vytauto dukters Sofijos dukterį Anastaziją.
  • Birželio 30 d. mirė Jonas Daugirdas, Ldk Vytauto Didžiojo bendražygis, LDK didikas ir valstybės veikėjas. Nuo 1434 m. Vilniaus vaivada.
  • Lenkijos ir LDK kardinolas, Kijevo ir visos Rusios metropolitas Izidoras, kaip Popiežiaus legatas šiaurinėms žemėms atvyko į Kijevą ir buvo įkalintas, nuteistas sudeginti gyvai. Bet pabėgo ir grįžo į Romą.
  • Radvila Astikaitis buvo pasiustas su kariuomenė į Krymą, kur sugebėjo įtvirtinti LDK remiamą Chadži-Girėją Krymo chanato valdovų.
  • Kernavėje mirė LDK didikas Kristinas Astikas (g. 1363 m. Trakuose). Kilęs iš Ldk Gedimino giminės, Didikų Astikų giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Traidenio sūnaus Sirpučio sūnus. 1419–1442 m. Vilniaus kaštelionas. Gynė Lietuvos savarankiškumą nuo Lenkijos.

1444Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Jono Goštauto pastangomis per LDK karą su Mazovija buvo atgauta dalis Palenkės. Tada lenkai atsiuntė savo atstovus derėtis su lietuviais. Iki Lenkijos tarpininkavimo karo galiausiai neįvyko.
  • Žytomyras intensyviai augo ir Ldk Kazimieras Jogailaitis jam suteikė Magdeburgo teisės.
  • Ldk Kazimieras Jogailaitis padėjo Novgorodui kariauti su Livonijos ordinu.
  • Nebijodami kryžiuočių, lietuviai įsikišo į pilietinius karus MDK, pradėjo karą su Maskva Viazmos žemėje. Konfliktas buvo išspręstas tik 1448 m.
  • Lapkričio 10 d. Varnos mūšyje su turkais žuvo Lenkijos (nuo 1434 m.) ir Vengrijos (nuo 1440 m.) karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunig. Vladislovas III Varnietis Jogailaitis (g. 1424 m.), Ldk Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus.

1445Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • LDK padėjo Novgorodui kariauti su Livonijos ordinu.
  • Balandžio 23 d. Sieradzėje sušauktas Lenkijos seimas pareikalavo, kad Ldk Kazimieras Jogailaitis perimtų aukščiausiąją valdžią. LDK Ponų taryba į šį kvietimą atsakė neigiamai. Pats Kazimieras pasirinko kompromiso ieškojimo kelią.
  • Rugpjūčio 24 d. vykęs seimas Petrakave, pasižymėjęs pirma aštresne lietuvių ir lenkų konfrontacija. Lietuviai reikalavo pirmiausia LDK suverenumo pripažinimo.
  • Hanziečių veikla Lietuvoje ypač suklestėjo kai Kaune, dabartiniame Perkūno name, buvo įkurta Hanzos pirklių kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje.
  • Spalio 15 d. į LDK Seimą Gardine buvo pakviesti artimesni bajorai ir jie išsireikalavo nemažų privilegijų. Lenkijos delegacija pasiūlė Ldk Kazimierui Lenkijos karūną.
  • Lapkričio 30 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis Vilniuje sušaukė pirmą Lietuvos bajorų Seimą šiam pasiūlymui aptarti. Į jį atvyko Voluinės valdytojas, buvęs Ldk Švitrigaila ir nemažai rusėnų didikų su Kijevo kunig. Olelka Vladimiraičiu priešakyje, Vilniaus vyskupas ir „kiti Lietuvos, Rusios ir Žemaitijos kunigaikščiai bei didikai“.

1446Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausį Vilniuje vyko LDK Seimas, aptarinėjantis Ldk Kazimiero Jogailaičio karūnacijos klausimą.
  • Kovo mėn. Piotrkovo seime Ldk Kazimierui buvo pakartotinai pasiūlytas Lenkijos sostas. Nauju Lenkijos karaliumi buvo išrinktas Mazovijos kunigaikštis Boleslovas, jei Kazimieras dar kartą atsisakys siūlomo sosto.
  • Ldk Kazimieras Jogailaitis, užkertant kelią karui su Lenkija, iš kunig. Bolesławo IV Warszawskio už 6 tūkst. kapu prahos grašiu nusipirko teies į Palenkės Drohiczyno žemę.
  • Prūsijoje valdant Vokiečių ordino magistrui Konradui fon Erlichshauzenui, pradėta delimituoti sieną su LDK.
  • Smolenske sudarytas pirmasis Lietuvos metraščio sąvadas.
  • Rugsėjį Breste vyko LDK Seimas. Įtakojamas karalienės motinos Sofijos Alšėniškės ir kai kuriu LDK Ponų tarybos narių, Ldk Kazimieras Jogailaitis sutiko karūnuotis.
  • Pasiųsta LDK delegacija pas Ordino magistrą su pasiūlymu atnaujinti 1431 m. Švitrigailos ir Rusdorfo sudarytą sąjungos sutartį, nukreiptą prieš Lenkiją. Abiem pusėms darant spaudimą, Lenkijos politikų derybos su Kazimieru tęsėsi iki metų pabaigos. Jas laimėjo LDK Ponų tarybos remiamas Ldk Kazimieras Jogailaitis.
  • Kauno santakoje šalia pilies pradedama statyti Šv. Jurgio kankinio ir riterių globėjo bažnyčia. Šalia jos kuriasi Mažesnieji broliai (pranciškonai). Pastatas pradžioje tarnauja kaip Kauno pilies įgulos bažnyčia, bet greitai pamėgstama visų mietiečių.

1447Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės 2 d. Vilniuje Ldk Kazimieras Jogailaitis suteikė privilegiją Lietuvos bajorams, kuri padėjo bajorų ekonominio savarankiškumo teisinius pagrindus ir oficialiai pradėjo baudžiavą Lietuvoje. Šiuo aktu Kazimieras pažadėjo išlaikyti tokias LDK sienas, kokios buvo Vytauto laikais, t. y. su Voluinės ir Podolės žemėmis. Kazimiero privilegija numatė bažnytinių vietų skyrimą tik lietuviams.
  • Gegužės 5 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis išrinktas ir Lenkijos karaliumi.
  • Birželio 25 d. Krokuvoje Ldk Kazimieras Jogailaitis karūnuotas Lenkijos karaliumi (lenk. „Z Bożej łaski król Polski, ziemi krakowskiej, sandomierskiej, łęczyckiej, sieradzkiej, Kujaw, wielki książę Litwy, pan i dziedzic Rusi, Prus i Pomorza“).
  • Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis vadovavo delegacijai derybose dėl Lietuvos – Livonijos sienos.
  • Metų sandūroje Vilniuje vyko LDK Seimas (susirinkimas).

1448Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
  • Rėgensburgė tarp Lenkijos karalystės, LDK ir Vokiečių ordino buvo sudaryta taikos sutartis.
  • Gegužės 25 d. pirmas bendras Lenkijos ir LDK feodalų suvažiavimas Liubline.
  • LDK kunig. Mykolas Žygimantaitis, Ldk Žygimanto Kęstutaičio sūnus, pabėgo pas Krymo chaną Sejidą Achmatą.
  • Rugpjūtį Naugarduke vyko LDK Seimas.
  • Vilniuje mirė Ldk Vytauto Didžiojo antroji (trečioji ?) sutuoktinė, kunigaikštienė Julijona Alšėniškė, palaiduota šv. Onos bažnyčioje.

1449Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Balandžio 29 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kauno miesto tarybos priimtą svečių prekybą tvarkantį vilkierą (nutarimą), greta kitų nuostatų uždraudė svečiams pirkliams mažmeninę prekybą.
  • Rugpjūčio 31 d. LDK ir Maskvos DK sudarė Amžinosios taikos sutartį, kurioje pripažįstamos sienos tarp valstybių. Mdk Vasilijus II Tamsusis atsisakė nuo Smolensko žemės, o Ldk Kazimieras Jogailaitis atsisakė nuo įtakos Novgorodui.
  • Kunig. Mykolas Žygimantaitis, padedamas Krymo chanui Sejidui Achmatui, buvo užėmęs Starodubą, Severinų Naugardą, Kijevą. Pralaimėjęs Ldk Kazimiero Jogailaičio sąjungininko Maskvos DK ir Radvilos Astikaičio kariuomenei, išvežtas į Maskvą.
  • Radvila Astikaitis iš Kijevo patraukė į Krymo chanatą ir sugrąžino valdžią LDK sąjungininkui chanui Chadži-Girėjui.

1450Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Maro epidemijos Prūsijoje. Jos plisdavo kartu su kareiviais.
  • Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Per Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos kelias Vilnius–Karaliaučius.
  • Vokiečių astronomas ir kartografas Nikolajus Kuzietis sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje pažymėjo LDK.
  • Karalius Kazimieras Jogailaitis buvo priimtas į Keliaraiščio ordino narius ir apdovanotas ordinu.