XI amžius

šimtmetis
(Nukreipta iš puslapio XI amžiaus 7-as dešimtmetis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: X amžiusXI amžiusXII amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Įvykiai

redaguoti
  • 1024 m. - badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t. t.
  • 1033 – badas Europoje.
  • 1046 m. - anglosaksų kronikos rašo apie klimato kaitą: „ ...nebuvo nei vieno gyvo žmogaus, kuris galėtų prisiminti tokią rūsčią žiemą kaip ši, tiek pagal mirštančių žmonių ir sergančių galvijų skaičių; tiek paukščiai, tiek ir žuvys smarkiai nukentėjo per didelį šaltį ir badą“.
  • 1048 m. - Baltijos jūra užšalo visiškai, o Vakarų vandenynas - kiek tik akys aprėpia. Iš Norvegijos į Daniją žmonės pėsčiomis ledu vaikščiojo.
  • 1054 – galutinai suskilo krikščionių bažnyčia.
  • 1067 m. - Minsko (Менеск) įkūrimas. „Laikinų metų pasakojimuose“ aprašytas didelis mūšis prie Nemigės upės kovo 3 d. tarp Polocko kunigaikščio Vseslavo Briačislavičio ir Kijevo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo sūnumis, kuriuo pasekmėje miestas buvo sugriautas.
  • 1070 m. - badas Rusijoje.
  • 1090 m. - Kijeve per dvi savaitės nuo maro mirė 10 000 žmonių.
  • 1092 m. - badas Rusijoje.
  • 1093 m. - po polovcų antplūdžio Rusioje „ištuštėjo mūsų kaimai ir mūsų miestai“, rašoma Hipatijaus metraštyje.
  • 1099kryžiaus žygio metu užimta Jeruzalė.
  • XI a. – XIII a. – Brandieji viduramžiai.
  • Apie XI a. – vakarinėje Lietuvos dalyje įsivyrauja kūnų deginimas.
  • XI a. – XII a. – beveik visi Dniepro baltai, išskyrus rytinius galindus, buvo asimiliuoti rytinių slavų.
  • 1009 m. katalikų vyskupas misionierius Brunonas Kverfurtietis atvyko į Prūsiją ir pakrikštijo prūsų „karalių“ Netimerą (Nethimer) ir apie 300 vyrų, patraukė toliau į rytus.
  • Vasario 14 d. (ar kovo 9 d.) – kaip nurodo Kvedinburgo analai „Annales Quedlinburgenses“, įsakius vadui Zebedenui (Zebeden), vyskupas Brunonas Kverfurtietis nukirsdintas ir 18 jo palydovai nužudyti Lietuvos ir Rusios pasienyje. Nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis. Kanonizuotas 1024 m. Pirmą kartą paminėtas Lietuvos [Lituae] vardas.
  • 1010 m. - Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje. Krivis Livoilesas (Lavailo) žuvo.
  • 1014-1015 m. – Lenkijos dk Boleslovo I Narsiojo žygis į Prūsiją. Jis siekė užimti kaimynines stabmeldžių šalys ir atvesti jas į krikščioniškąjį tikėjimą.
  • 1016 m. – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po Hakono Sigurdarsono mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.
  • 1017 m. - Lenkijos valdovo Boleslovo Narsiojo žygis į Pamarį, aisčių Prūsiją. Susivieniję Aisčiai atkakliai pasipriešinę. Lietuviai, vedami Speros, padėję prūsams. Boleslovas turėjęs atsitraukti į Lenkiją.
  • 1020 m. Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis užkariavo saksus ir prūsus [Antrieji Kujavijos analai].
  • 1030 m. – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis, užkariavęs Livonijoje gyvenančius dalys čiudų genčių, pastatė Jurjevo tvirtove (Tartų) tolimesnei ekspansijai.
  • Legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai. Data paimta iš Bychovco kronikos (arba Plačiojo Lietuvos metraščio sąvado).
  • 1038 m. Vasario 16 d. nakty Valkavisko miestą sugriovė jotvingiai.
  • Rusų metraščiai (Pasakojimas apie senuosius laikus) mini Kijevo dk Jaroslavo Išmintinguojo žygį į jotvingių genčių žemes.
  • 1040 m. - Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.
  • 1040-1044 m. – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis kovodamas prieš Mazovijos kunig. Meclavą ir jo sąjungininkus, puolė Lietuvą. Lietuva tapo Rusios duoklininke ir mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams. (Kijevo metraštis)
  • 1042 m. – kuršiai plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Adomas Brėmenietis XI a. parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.
  • 1049 m. – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „Sakmėje apie Igorio žygį“.
  • 1050 m. – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. Kuršiai grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.
  • 1054 m. – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse.
  • 1058 m. – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių genčių žemes minimas rusų metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“.
  • Rusėnų Lavrentjevo metraščiuose minimi rytų galindai (goliad, goliadi), kad juos nugalėjo Kijevo dk Iziaslavas Jaroslavičius.
  • 1064 m. – Lenkijos karalius Boleslovas II Drąsusis užpuola Prūsiją. Didžioji sunkiosios Boleslovo raitijos dalis paskęsta besikeldama per Sarą upę. Kovos su prūsais vėl liaujasi. (Simonas Daukantas)
  • 1065 m. - lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. (Bychovco kronika)
  • 1066 – Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.
  • 1066 m. – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.
  • Apie 1070 m. – Brėmeno arkivyskupas paskyrė estams ir finams vyskupą.
  • Apie 1074 m. – Danijos karaliaus Sveno II Estridseno sūnus Knutas IV Šventasis vykdė žygius prieš sembų ir estų piratus. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
  • Apie 1080 m. – tapęs Danijos karaliumi, Knutas IV Šventasis surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
  • Apie 1085 m. Brėmene mirė vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (lot. Adamus Bremensis). Išgarsėjo savo 1075 m. parašytų veikalu „Hamburgo bažnyčios kronika“ (Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum). Ketvirtojoje dalyje „Descriptio insularum Aquilonis“ minimi sembai ir „žiauriausia gentis“ kuršiai, „ten labai daug aukso, geriausi žirgai“. Pas prūsus „neleidžiama lankyti miškų ir šaltinių, kuriuos, jų manymu, krikščionių lankymas užteršia“.
  • Anot istoriko Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677 m.), Lietuvos žemių kunig. Kernius 1085 m. Živinbūdį (Kiras) įsūnijo ir, jau būdamas pasenęs, ištekino už jo savo vienturtę dukterį Pajautą.
  • 1091 m. – Lenkijos karalius Vladislovas Hermanas su kariauna įsiveržė į Pamarį ir rugpjūčio 15 d. sutriuškino pamarėnus, įtraukusius prūsus į karą. (Teodoras Narbutas)


Dešimtmečiai ir Metai

redaguoti
10-as 991 992 993 994 995 996 997 998 999 1000
1-as 1001 1002 1003 1004 1005 1006 1007 1008 1009 1010
2-as 1011 1012 1013 1014 1015 1016 1017 1018 1019 1020
3-as 1021 1022 1023 1024 1025 1026 1027 1028 1029 1030
4-as 1031 1032 1033 1034 1035 1036 1037 1038 1039 1040
5-as 1041 1042 1043 1044 1045 1046 1047 1048 1049 1050
6-as 1051 1052 1053 1054 1055 1056 1057 1058 1059 1060
7-as 1061 1062 1063 1064 1065 1066 1067 1068 1069 1070
8-as 1071 1072 1073 1074 1075 1076 1077 1078 1079 1080
9-as 1081 1082 1083 1084 1085 1086 1087 1088 1089 1090
10-as 1091 1092 1093 1094 1095 1096 1097 1098 1099 1100
1-as 1101 1102 1103 1104 1105 1106 1107 1108 1109 1110