Atverti pagrindinį meniu

XIV amžiaus 4-as dešimtmetis

XIV amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1331 metais ir baigėsi 1340 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžiusXIV amžiusXV amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1331 1332 1333 1334 1335 1336 1337 1338 1339 1340

ĮvykiaiKeisti

1331Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Gediminui vadovaujama susijungusi lietuvių, rusų ir totorių kariuomenė, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenė prie Akmenės upės. Akmenės (Okmenės) mūšis ilgam pristabdė vokiečių agresiją prieš LDK.
  • Lietuva padėjo Lenkijai kovose, bet karo veiksmų metu tarp sąjungininkų atsirado nesutarimų, ir sąjunga nutrūko.
  • Lietuviai karo žygiais rėmė Rygą bei arkivyskupą, bet rygiečiai neatsilaikė prieš Ordiną, ir Lietuva prarado sąjungininkus.
  • Livonijos ordinas rengė žygius į ilgą laiką nepultas LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes.
  • Teodoras Kijeviškis Butvydaitis, Ldk Gedimino brolis - Kijevo kunig. iki 1362 m. Minima, kad jis valdo Kijevą ir moka duoklę Aukso ordai.
  • Rugsėjo mėn. Ldk Gedimino kariuomene apgulė Prūsijos Liubavos miestą, „pėstininkai puolė miestą ir išdegino apylinkes“.
  • Ldk Gedimino dukra Eutemija (Marija) tapo Haličo kunig. (karaliaus) Boleslovo Jurgio Traidenio žmona (iki 1340 m.). Mirė 1342 m.(?).
  • Po 1330 m. mirė Petras Dusburgietis, kryžiuočių ordino kronikininkas, 1326 m. sudaręs lotynišką Prūsijos žemės kroniką (Chronicon terrae Prussiae). Aprašė įvykius Prūsijoje ir apie Ramovės kulto centrą Prūsijoje, kuriame gyvena krivis (vyriausiasis žynys), o jam paklūsta ne tik prūsai, bet ir kitos aplinkinės baltų gentys. Kronikoje Lietuva įvardijama kaip karalystė, o Vytenis ir Gediminas minimi tik kaip Lietuvos karaliai.

1332Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai žiaurus badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai.
  • Livonijos ordinas pasiekė savo tikslą ir užvaldė Rygą. Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis patvirtino ordino teisė į Rygą.
  • Livonijos ordinas rengė žygius į LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes, žinomas žygis į Mažeikius.

1333Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Naugardo respublikos didikai Narimantą (Glėbas, Ldk Gedimino antrasis sūnus) pakvietė vadovauti kovoms su Livonijos ordinu ir Švedija. Taip pratęsta tradicija samdyti Lietuvos kunigaikščius Didžiojo Naugardo sienoms apsaugoti. Gavo valdyti Ladogą, Orėšeką ir Kareliją.
  • Bransko kunig. Dmitrijus Romanavičius, verčiamas Ordos chano Uzbeko, su mongolu-totorių kariuomenė bandė užimti LDK Smolenską.
  • Livonijos ordinas rengė žygius į LDK Aukštaitijos ir su laivais į Polocko žemes, žinomas žygis į Žemaitiją.
  • Balandžio 30 d. Aldona Ona Gediminaitė, ištekėjusi už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero III Didžiojo, buvo paskelbta Lenkijos karaliene, karūnuota, „nepaisant našlės anytos pasipriešinimo“.
  • Ldk Gedimino dukra Aigustė (Anastazija) ištekėjo už Mdk Ivano Kalitos sūnaus Simono Ivanovičiaus.

1334Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1335Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Livonijos ordinas rengė žygius į LDK Aukštaitijos ir Polocko žemes, pasiekė net Vilniaus prieigas.
  • Žemės drebėjimas Prūsijoje, amžininkai juto tris jo sukeltus krestelėjimus. Katastrofos epicentras buvo Vokietijoje.
  • Ldk Gediminas suruošė žygį į Toržką. Mdk Ivano Kalitos kariuomenė irgi užpuolė kelėta Lietuvai pavaldžiu miesteliu. (Troicko metraštis)

1336Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių Ordinas, sutvarkęs reikalus Lenkijoje ir popiežiaus kurijoje bei susilaukęs vis gausesnių talkininkų iš Vakarų Europos - austrus ir prancūzus, atnaujino puolimus Lietuvoje.
  • Vasario 25 d. didelė Vokiečių ordino ir kryžininkų kariuomenė apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje. Jos gynėjai, vadovaujami Margirio, atkakliai priešinosi, bet pamatę, kad ilgiau nebeatsilaikys, sudegino visą turtą ir patys išsižudė (Vygandas Marburgietis, Kasparas Šiucas).
  • Vasarą tarp Veliuonos ir Seredžiaus buvo pastatyta pilis, pavadinta Marienburgu. Lietuviai šią pilį nesunkiai sugriovė.
  • Spalio 16 d. Mozūriją užpuolę „Gedimino sūnūs“ (Jonas Dlugošas).
  • Aukso Ordos totoriai kariavo Lietuvoje. (Nikonovo metraštis)

1337Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradž. Vokiečių ordinas leidosi į naują žygį aukštyn panemuniais ligi Dubysos žiočių. Lietuviai atsakomųjų antpuolių nedarė. Su Livonijos riteriais lietuviai buvo pasirašę 10 metų taikos sutartis.
  • Bohemijos karalius Jonas Liuksemburgietis žinomas kaip didelis avantiūristas, sausio mėn. buvo nuvykęs į Prūsus su savo kariuomene. Būtent čia garsiausias Europos riteris pasigavo akių uždegimą ir dėl jo ilgainiui visiškai apako. Europos kunigaikščiai į Prūsus traukė ne iš religinių paskatų.
  • Prie Nemuno kryžiuočiai pastatė Bajerburgą (Bavarijos pilį), kuri turėjo tapti nukariautos Lietuvos sostine. Bet birželio - liepos mėn. lietuviams pavyko sugriauti Bajerburgą.
  • Lapkričio 15 d. imperatorius Liudvikas IV Bavaras padovanojo Ordinui Žemaitiją, Kuršą ir Rusiją (Samaiten, Karsow vel Rusye), ir visą Lietuvą.

1338Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • LDK ir Smolenskas kentėjo nuo maskvėnų bei totorių antpuolių.
  • Rugpjūčio 14 d. Galilaukių mūšis – kautynės įvykusios netoli Ragainės pilies tarp lietuvių bei žemaičių ir Vokiečių ordino kariuomenių. Vokiečių ordino kariuomenė palaužė lietuvių rikiuotę ir privertė juos trauktis.
  • Didžiojo Naugardo pasiuntiniai dar kartą buvo atvykę į Lietuvą kviesti Narimantą (Glėbas, Ldk Gedimino sūnus) vadovauti kovoms su Livonijos ordinu ir Švedija.
  • Lapkričio 1 d. LDK sudarė 10 metų taikos ir prekybos sutartys su Livonija ir Ryga. Sutartyje numatytos „taikos zonos“, per kurias pirkliai galėjo netrukdomai keliauti - palei Dauguvą, per Balninkus, Giedraičius ir Nemenčinę Vilniaus link.

1339Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. Livonijos ordino magistras Eberhard’as von Monheim’as suruošė karinį žygį ir niokojo Žemitiją.
  • Į pagalbą kryžeiviams atvyksta Tesalonikos ir Čekijos karaliai, Burgundijos, Bavarijos, Lignicijos, Pjemonto ir Reino valdovai. Vedami kryžeivių magistro Aldenbergo jie žiemą nesėkmingai apgula žemaičių ir lietuvių ginamą Veliuoną.
  • Gegužės 26 d. Krokuvoje mirė Aldona (Ona) Gediminaitė (pirmoji moteris palaidota Vavelyje), LDK kunigaikštytė, Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo žmona, Ldk Gedimino duktė, Lenkijos karalienė 1333 - 1339 m. (g.~1310 m.). Amžininkai teigia, kad Aldona „buvo taip atsidavusi šokių malonumui ir linksmybei, kad, kur išvykstant raitai ar vežime, visada prieš ją eidavo dainininkai su [muzikos instrumentais] sambucis, tympanis ir fialis, dainomis ir įvairiomis melodijomis, labai daugelio pasipiktinimui“.
  • Smolenskas buvo suinteresuotas LDK kontroliuojama prekyba Dauguva ir Dniepru. Jos kunigaikštis sutartyje su Livonija Ldk Gediminą vadino vyresniuoju broliu, pripažino priklausomybę nuo jo.
  • Metų pab. didžiulė Aukso Ordos kariuomenė su Maskvos ir Riazanės pulkais nesėkmingai apgulė Lietuvos Smolenską

1340Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Livonijos ordino magistras Eberhard’as von Monheim’as suruošė karinį žygį į Lietuvą, bet nesekmingą dėl oro salygų.
  • Vokiečių Ordino puolimai į LDK nurimo.
  • Balandžio 7 d. bajorai nunuodijo Haličo-Volynės kunig. Jurijų Boleslavą Traidenį, nes jis norėjo įvesti katalikybę. Gedimino sūnus Liubartas, kaip ankstesnio kunig. žentas, paveldėjo šią kunigaikštystę.
  • Priimtas Pamedės teisynas (Jura Prutenorum), Prūsų teisynas – seniausias rašytinis baltų genčių teisės šaltinis, prūsų genties pamedėnų normų rinkinys. Tai prūsų genties paprotinės teisės paminklas, kuriuo buvo vadovaujamasi ir Žemaitijoje.
  • LDK ir Smolenskas kentėjo nuo maskvėnų bei totorių antpuolių. Lietuva Rusioje patyrė pirmąsias nesėkmes ir įsivėlė į ilgą konfrontaciją.
  • Smolensko kunig. Ivanas Aleksandrovičius sudarė sąjungą su Ldk Gediminu ir atsisakė mokėti duoklę totoriams. Į Smolenską buvo organizuotas Aukso Ordos ir rusų kunigaikščių bendras žygis, jam vadovavo rusų caras Ivanas Kalita. Smolenskas atsilaikė.
  • Ldk Gedimino dukra Aigusta (Anastazija), Maskvos ir Vladimiro dk Semiono Išdidžiojo sutuoktinė - Maskvos didžioji kunigaikštienė (m. 1345 m.).