Wolfgang Rihm

vokiečių kompozitorius, muzikologas, pedagogas, eseistas
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Wolfgang Rihm

Vofgangas Rihmas. Kelnas, 2007 m. birželis
Biografija
Gimė1952 m. kovo 13 d. (72 metai)
Karlsrūjė, Vokietija
Kilmė Vokietija
Žanraiopera, simfonija, koncertas, styginių kvartetas, solo instrumentiniai
Veiklakompozitorius, muzikologas, pedagogas, eseistas
Aktyvumo metai1966–

Volfgangas Michaelis Rihmas (vok. Wolfgang Michael Rihm; 1952 m. kovo 13 d. Karlsrūjė, Vokietija) – vokiečių kompozitorius, muzikologas, pedagogas, eseistas.

Biografija redaguoti

Volfgangas Michaelis Rihmas gimė 1952 m. kovo 13 d. Karlsrūėje, Vokietijos pietuose. Ankstyvoje jaunystėje susipažinęs su tapyba, literatūra bei muzika, 1963 m. pradėjo komponuoti. Muzikos teorijos bei kompozicijos studijas baigė „Hochschule für Musik Karlsruhe“ pas Eugeną Wernerį Velte (1972), Likus dvejiems metams iki ankstyvojo savo kūrinio „Morphonie“ premjeros 1974 m. Donaueschingeno festivalyje, po kurio jis tapo žymus Europos naujosios muzikos scenos veikėjas. 1973–1976 Freiburgo aukštojoje muzikos mokykloje studijavo muzikologiją ir kompoziciją pas Klausą Huberį Freiburge (Breisgau). [4] Kiti mokytojai buvo Wolfgangas Fortneris ir Humphrey Searleas. [5] Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje jo vardas buvo susijęs su judėjimu, pavadinimu Naujasis paprastumas. [6] 1978 m. Jis tapo Darmštato mokyklos dėstytoju. [7] Nuo 1982 m. yra Vokietijos kompozitorių sąjungos narys. Aktyviai dalyvauja įvairių šiuolaikinės muzikos organizacijų veikloje. Nuo 1985 m. Rihmas yra Hochschule für Musik Karlsruhe kompozicijos profesorius. [4] Jo darbai vis dar skleidžia ekspresionistines užuomazgas, nors Luigi Nono, Helmuto Lachenmanno ir Mortono Feldmano įtaka, be kita ko, padarė didelį poveikį jo stiliui.

Kūryba redaguoti

Ankstyvieji W. M. Rihmo darbai: šiuolaikinių metodų derinimas su emociniu Mahlerio nepastovumu ir ankstyvuoju Schoenbergo ekspresionizmo laikotarpiu, daugelio buvo laikomi sukilimu prieš avangardinę Boulezo, Stockhauseno kartą (su kuria jis studijavo 1972–73) Nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos kompozitorius siejamas su „Naujojo paprastumo“ judėjimu. Nuo 1990 m. V. Rihmas siekia šių dviejų pozicijų sintezės. Kompozitoriaus stiliaus formavimąsi taip pat paveikė Luidžio Nono, Helmuto Lachenmano ir Mortono Feldmano kūryba.

Jo muzikinė kūryba aprėmia daugiau nei 500 kūrinių. [1] 2012 m. „The Guardian“ rašė: „Rihmo kūryba - tai didžiulė išdava nuostabi stilių ir garsų įvairovė“. [2]

Rihmas yra nepaprastai produktyvus kompozitorius, turintis šimtus baigtų partitūrų, kurių nemaža dalis yra įrašyta ir dar planuojama įrašyti. (Žr. Wolfgango Rihmo kompozicijų sąrašą vokiečių kalba arba IRCAM kūrinių sąrašą prancūzų kalba). Jis ne visada laiko parašytą kūrinį baigtu kūriniu - pavyzdžiui, orkestro kūrinys „Ins Offene ...“ (1990) buvo perrašytas 1992 m., Vėliau panaudotas kaip jo fortepijoninio koncerto „Sfera“ pagrindas (1994). Buvo pakeista Sferos fortepijono dalis į solo fortepijonui „Nachstudie“ (taip pat 1994 m.). (2002 m. „Rihm“ taip pat išleido naują „Nachstudie“ versiją, „Sphäre nach Studie“, skirtą arfai, dviem kontrabosams, fortepijonui ir mušamiesiems, taip pat naują „Sferos“ versiją, pavadintą „Sphäre um Sphäre“, dviem fortepijonams ir kameriniam ansambliui.)

Kita svarbi kūrinių dalis apima trylika styginių kvartetų, operas „Die Hamletmaschine“ (1983–1986, tekstas H. Müllerio) ir „Die Eroberung von Mexico“ (1987–1991, remiantis Antonino Artaud tekstais), daugiau nei dvidešimt dainų ciklų, oratorija „Deus Passus“ (1999–2000 užsakė „Internationale Bachakademie Stuttgart“), kamerinio orkestro kūrinys „Jagden und Formen“ (1995–2001), daugiau nei trisdešimt koncertų ir susijusių orkestrinių kūrinių serija, pavadinta Vers une simfonija ir kt.  

Pakviestas Walterio Finko, jis buvo penktasis kompozitorius, rodomas 1995 m. kasmetiniame Rheingau muzikos festivalyje „Komponistenporträt“, dviejose kamerinės muzikos programose , taip pat Roberto Schumanno programoje, kuriuose skambėjo Rihmo „Fremde Szene I“ fortepijoniniam trio, „Vier Lieder“. Paulo Celano, „Klavierstück 7“, „Klavierstück 6“, „Das Rot“, šešios dainos Karolinos von Günderrode eilėraščiais, „Antlitz“ smuikui ir fortepijonui bei „Fremde Szene III“.

Nuo 1970 metų Rihmas dalyvavo tarptautiniuose Darmštato naujosios muzikos vasaros kursuose, nuo 1978 juose dėstė.

1998 m. Jam suteiktas Berlyno universiteto garbės daktaro laipsnis. [10]

2003 m. Jam buvo įteikta Ernsto von Siemenso muzikos premija. [11]

2010 m. Kovo mėn. BBC simfoninis orkestras pristatė Rihmo muziką per vieną iš jų „total immersion“ sesijų Barbican centre Londone. Šios sesijos įrašai buvo naudojami trims „Klausyk ir dabar“ programoms „BBC Radio 3“, skirtoms jo kūrybai. [12] 2010 m. Liepos 27 d. Rihmo naujausios operos „Dionysos“, paremtos Nietzsche vėlyvojo eilėraščių ciklo „Dionizas-Ditirambas“, pasaulinė premjera Zalcburgo festivalyje, diriguojama Ingo Metzmacherio. [13] [14] Šis spektaklis žurnale „Opernwelt“ buvo išrinktas geriausia 2010 m. pasauline premjera. [15]


Lietuvoje redaguoti

  • 1998 m. lapkričio 3-13 d. Koncertas nacionalinėje filharmonijoje. Atliktas kūrinys: Chiffre IV (1984) klarnetui, violončelei ir fortepijonu
  • 2010 m. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“. W. Rihmas "Versuchung" ("Pagunda") (atlieka S. Vyder-Aterton) violončelei ir orkestrui, kurį garsusis

vokietis dedikavo prancūzų violončelės virtuozei S. Vyder-Aterton.

  • 2014 m. vasario 27d. „Kaligrafiniai eskizai“ –dviejų koncertų ciklas. Atlikti kūriniai:
  1. WOLFGANG RIHM. Ländler styginiams: Menuetto. Allegro molto – Trio; Allegro vivace
  2. Erscheinung, Skizze über Schubert styginiams: I. Ausserst langsam, gebannt; II. Assai sostenuto
  3. Frei, nicht schnell violončelei iš ciklo Vier Male
  4. In drängender Unruhe klarnetui iš ciklo Vier Male
  5. Langsam klarnetui iš ciklo Vier Male
  6. Sehr langsam, wie aus der Ferne klarnetui iš ciklo Vier Male

Kūriniai redaguoti


Sceniniai kūriniai redaguoti

  • Faust und Yorick (1976)
  • Jakob Lenz (1977–1978)
  • Die Hamletmaschine (1983–1986)
  • Oedipus (1986–1987)
  • Die Eroberung von Mexico (1987–1991)
  • Dionysos (2009–2010)

Kūriniai orkestrui redaguoti

  • Form / 2 Formen (antra versija)
  • Gejagte Form (pirma versija)
  • Gejagte Form (antra versija)
  • IN-SCHRIFT (1995)
  • Jagden und Formen
  • Jagden und Formen ( 2008)
  • Simfonija Nr. 1, Op. 3
  • Simfonija No. 2 (pirma ir paskutinė dalis)
  • Sub-Kontur dideliam orkestrui
  • Vers une symphonie fleuve I–IV
  • IN-SCHRIFT 2 (2013)

Koncertai redaguoti

  • Smuikui
    • Gesungene Zeit
    • Lichtes Spiel
    • COLL'ARCO
  • Altui
    • Koncertas altui ir orkestrui
    • Koncertas altui ir orkestrui Nr. 2
  • Violončelei
    • Konzert in einem Satz
    • Monodram
    • Styx und Lethe
  • Styginių kvartetui
    • "CONCERTO"
  • Klarnetui
    • Musik für Klarinette und Orchester
  • Obojui
    • Musik für Oboe und Orchester
  • Fagotui
    • Psalmus
  • Trimitui
    • Gebild
    • Marsyas, Rhapsodie für Trompete mit Schlagzeug und Orchester
  • Trombonui
    • Canzona per sonare
  • Fortepijonui
    • Sphere
  • Arfai
    • Die Stücke des Sängers
  • Vargonams
    • Unbenannt IV

Styginių kvartetai redaguoti

  • Grave
  • Quartettstudie
  • Styginių kvartetas Nr. 1
  • Styginių kvartetas Nr. 2
  • Styginių kvartetas Nr. 3
  • Styginių kvartetas Nr. 4
  • Styginių kvartetas Nr. 5
  • Styginių kvartetas Nr. 6
  • Styginių kvartetas Nr. 7
  • Styginių kvartetas Nr. 8
  • Styginių kvartetas Nr. 9
  • Styginių kvartetas Nr. 10
  • Styginių kvartetas Nr. 11
  • Styginių kvartetas Nr. 12
  • Styginių kvartetast Nr. 13

Vokaliniai kūriniai redaguoti

  • Balsui ir orkestrui
    • Fünf Abgesangsszenen
    • Drei späte Gedichte von Heiner Müller
    • Ernster Gesang mit Lied
    • Frau / Stimme
    • Hölderlin-Fragmente
    • Lenz-Fragmente
    • Penthesilea Monolog
    • Rilke: Vier Gedichte

Balsui ir fortepijonui redaguoti

  • Gesänge, Op. 1 (1968–71)
    • "Untergang" (Georg Trakl)
    • "Geistliche Dämmerung" (Trakl)
    • "Hälfte des Lebens" (Friedrich Hölderlin)
    • "Hochsommerbann" (Oskar Loerke)
    • "Abend" (August Stramm)
    • "Patrouille" (Stramm)
    • "Kriegsgrab" (Stramm)
    • "Sturmangriff" (Stramm)
    • "Lied" (Stefan George)
    • "Frühling" (Franz Büchler)
    • "Verzweifelt" (Stramm)
    • "Robespierre" (Georg Heym)
    • "Vorfrühling" (Reiner Maria Rilke)
  • Vier Gedichte aus "Atemwende" (Paul Celan) (1973)
  • Alexanderlieder (1975/76) for Mezzo-soprano, Baritone & 2 Pianos. (Ernst Herbeck)
  • Hölderlin-Fragmente (1976/77) piano version
  • Neue Alexanderlieder (1979) (Herbeck) for baritone
  • Lenz-Fragmente (1980) for tenor
  • Wölfli-Liederbuch (1980/81) bass-baritone & piano, with optional episodes for 2 bass drums (orch. version 1982)
  • Das Rot (Karoline von Gunderrode) (1990)
  • Vier Gedichte von Peter Härtling (1993)
  • Drei Gedichte von Monique Thoné (1997)
  • Apokryph (1997) (deathbed words attributed to Georg Büchner)
  • Nebendraußen (1998) (Hermann Lenz)
  • Ende der Handschrift. Elf späte Gedichte von Heiner Müller (1999)
  • Rilke: 4 Gedichte (2000)
  • Sechs Gedichte von Friedrich Nietzsche (2001)
  • Lavant-Gesänge (2000–01). Fünf Gedichte von Christine Lavant
  • Brentano-Phantasie (2002) (Clemens Brentano)
  • Eins und doppelt (2004). Fünf Lieder aus dem Zwielicht, für Bariton und Klavier.
    • Abendempfindung (Arnim)
    • Gingo biloba (Goethe)
    • Dämmrung senkte sich von oben (Goethe)
    • Ausgang (Fontane)
    • Worte sind der Seele Bild (Goethe)
  • Drei Hölderlin-Gedichte (2004)
  • 2 Sprüche (2005) (Friedrich Schiller)
  • Heine zu "Seraphine" (2006). Sieben Gedichte von Heinrich Heine

Choriniai kūriniai redaguoti

  • Choir a cappella
    • Sieben Passions-Texte
  • Chorui su orkestru ar instrumentiniu ansambiu
    • Astralis
    • Et Lux (2015 ECM Records)
    • Vigilia

Instrumentams solo redaguoti

  • Über die Linie (violončelei)
  • Über die Linie VII (smuikui)

Fortepijonui solo redaguoti

  • Auf einem anderen Blatt
  • Brahmsliebewalzer
  • Klavierstücke nos. 1–7 1970–80
  • Ländler 1979
  • Nachstudie
  • Zwiesprache 1999

Vargonams solo redaguoti

  • Drei Fantasien

Šaltiniai redaguoti

  • https://portal.dnb.de/opac.htm?method=simpleSearch&query=118803409 Nuoroda tikrinta 2019-01-20
  • https://www.deutsche-digitale-bibliothek.de/person/gnd/118803409 Nuoroda tikrinta 2019-01-20
  • http://www.musikbibliographie.de/DB=1.86/SET=54/TTL=18/COLMODE=1/CMD?ACT=SRCHA&IKT=5040&SRT=YOP&TRM=Wolfgang+Rihm&COOKIE=U999,K999,D1.86,E41d8330f-7c,I0,B9994++++++,SY,A,H12-15,,17-23,,30,,73-78,,88-90,NGAST,R193.174.240.247,FN Nuoroda tikrinta 2019-01-20
  • http://www.gmg-bw.de/html/musikl-multimedia_lied_rihm.html Nuoroda tikrinta 2019-01-20
    • Rihm, Wolfgang (1997). Mosch, Ulrich (ed.). Ausgesprochen: Schriften und Gespräche (in German). Winterthur: Amadeus Verlag. ISBN 3-7957-0395-6.
    • Rihm, Wolfgang; Brinkmann, Reinhold (2001). Musik Nachdenken: Reinhold Brinkmann und Wolfgang Rihm im Gespräch (in German). Regensburg: ConBrio Verlag. ISBN 3-932581-47-4.
    • Rihm, Wolfgang (2002). Mosch, Ulrich (ed.). Offene Enden: Denkbewegungen um und durch Musik (in German). Munich: Hanser Verlag. ISBN 9783446201422.
    • Wolfgang Rihm: "Fühle mich wie ein Kriegsveteran". St. Galler Tagblatt (in German). St. Gallen. Tikrinta 2019-11-29
    • Service, Tom (24 September 2012). "A guide to Wolfgang Rihm's music". The Guardian. London. Tikrinta 2019-11-29
    • Büning, Eleonore (13 March 2012). "Er macht ja doch, was er will!". Frankfurter Allgemeine Zeitung (in German). Frankfurt. Tikrinta 2019-11-29
    • Hagedorn, Volker (22 March 2012). "Taumelnd durch Dschungel und Feuer". Die Zeit (in German). Hamburg. Tikrinta 2019-11-29
    • Angermann, Klaus (2016). "Wolfgang Rihm". In Bermbach, Udo (ed.). Oper im 20. Jahrhundert: Entwicklungstendenzen und Komponisten (in German). Springer Verlag. p. 601. ISBN 9783476037961.
    • Heidenreich, Achim (2000). "Der Komponist – das subjektive Wesen". neue musikzeitung (in German). Regensburg. Tikrinta 2019-11-29
    • Fulker, Rick (13 March 2017). "Free-spirited German composer Wolfgang Rihm at 65". dw.com. Deutsche Welle. Tikrinta 2019-11-29
    • Work in publisher's catalogue: http://www.universaledition.com/KOLONOS-2-Fragmente-von-Hoelderlin-nach-Sophokles-fuer-Altus-Countertenor-kleines-Orchester-Wolfgang-Rihm/komponisten-und-werke/komponist/599/werk/13176
    • Wilske, Hermann (30 September 2008). "Rossini und Rihm in Wildbad". neue musikzeitung. Regensburg. Tikrinta 2019-11-29
    • Dümling, Albrecht (23 November 1998). "Der Ort der Musik". Der Tagesspiegel (in German). Berlin. Tikrinta 2019-11-29
    • Schwenger, Dietmar (31 January 2003). "Wolfgang Rihm erhält Ernst von Siemens Musikpreis". Musikwoche (in German). Munich. Tikrinta 2019-11-29
    • Hear and Now: Wolfgang Rihm: Episode 1 BBC, March 2010
    • Büning, Eleonore (29 July 2010). "Ich bin dein La-La-La-Labyrinth". Frankfurter Allgemeine Zeitung (in German). Frankfurt. Tikrinta 2019-11-29
    • Tommasini, Anthony (1 August 2010). "A Nietzschean Plunge Into Sensual Labyrinths". The New York Times. New York City. Tikrinta 2019-11-29
    • "Das Herz der Opernwelt schlägt nun in Brüssel". Badische Zeitung (in German). Freiburg. 29 October 2011. RTikrinta 2019-11-29
    • Hauff, Andreas (8 September 2010). "Ehrungen und Raritäten. Die Endphase beim Rheingau-Musik-Festival". nmz online (in German). neue musikzeitung. Tikrinta 2019-11-29
    • Vivien Schweitzer (19 November 2010). "Pairing Wolfgangs From Two Eras". The New York Times. Tikrinta 2019-11-29
    •   Baker, Robert A. (2016). "The Hunt for Form in Wolfgang Rihm's Ninth String Quartet, 'Quartettsatz'". Perspectives of New Music. 54 (1): 197–244. doi:10.7757/persnewmusi.54.1.0197.

Nuorodos redaguoti