William Ewart Gladstone


Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas	1886 m. vasario 1 d. – 1886 m. liepos 20 d.
Ankstesnis	Robert Gascoyne-Cecil
Vėlesnis	Robert Gascoyne-Cecil
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas	1892 m. rugpjūčio 15 d. – 1894 m. kovo 2 d.
Ankstesnis	Robert Gascoyne-Cecil
Vėlesnis	Archibald Primrose

Partija

Liberalai

Parašas

Viljamas Juartas Gladstonas (angl. William Ewart Gladstone, 1809 m. gruodžio 29 d. – 1898 m. gegužės 19 d.) – britų valstybės veikėjas,^[1] liberalų partijos politikas, per savo 60 metų politinę karjerą keturis kartus (ne iš eilės) ėjo ministro pirmininko pareigas – daugiausiai kartų iš visų ministrų pirmininkų Didžiosios Britanijos istorijoje. Gladstonas taip pat keturis kartus ėjo iždo kanclerio pareigas.

1832 m. pirmą kartą išrinktas į Bendruomenių rūmus. Gladstonas ėjo ministro pareigas abejose konservatoriaus Roberto Pylio vyriausybėse. 1846 m. prisijungė prie nuo konservatorių atsiskyrusios Pylitų frakcijos, kuri galiausiai 1859 m. prisijungė prie naujai susikūrusios Liberalų partijos. Dirbo iždo kancleriu Džordžo Hamiltono-Gordono (1852–1855 m.), Henrio Džono Templo (1859–1865 m.) ir Džono Raselo (1865–1866 m.) vyriausybėse. Gladstono politinė lygių galimybių ir opozicijos prekybos protekcionizmui doktrina buvo vadinama Gladstono liberalizmu.^[2] Jis buvo populiarus darbininkų klasei priklausančių piliečių tarpe ir buvo vadinamas „žmonių (liaudies) Viljamu“.^[3]

1868 m. Gladstonas pirmą kartą buvo paskirtas į ministro pirmininko postą. Pirmoji Gladstono vyriausybė priėmė daugybę reformų, įskaitant Airijos bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, slapto balsavimo įvedimą. Po nesėkmės 1874 m. rinkimuose Gladstonas atsistatydino iš Liberalų partijos pirmininko posto. 1876 m. grįžo į politiką. Po 1880 m. eilinių parlamento rinkimų Gladstonas suformavo savo antrąją vyriausybę, priėmė Trečiąjį Reformų aktą, susidūrė su krizėmis Egipte ir Airijoje.

1886 m. Gladstonas suformavo trečiąją vyriausybę, pasiūlė suteikti Airijai savivaldą, tačiau šį pasiūlymą Bendruomenių rūmai atmetė, o Liberalų partija susiskaldė ir beveik 20 metų nelaimėjo rinkimų. 1892 m. Gladstonas, būdamas 82 metų amžiaus, suformavo savo paskutiniąją vyriausybę. Antrasis Airijos savivaldos įstatymas buvo priimtas Bendruomenių rūmuose, tačiau 1893 m. atmestas Lordų Rūmuose. Vėliau Airijos savivaldos klausimas buvo išimtas iš pagrindinės liberalų partijos darbotvarkės. Gladstonas, būdamas 84 metų amžiaus, atsistatydino iš premjero posto 1894 m. Jis buvo vyriausias ministras pirmininkas ir vienintelis, ėjęs šias pareigas 4 kartus ne iš eilės.

Istorikai dažnai laiko Gladstoną vienu iškiliausiu Britanijos lyderių.^[4]^[5]^[6]^[7]

Šaltiniai redaguoti

↑ William Ewart Gladstone, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
↑ Quinault, Roland (3 March 2016). William Gladstone: New Studies and Perspectives. Taylor & Francis. p. 327. ISBN 978-1-134-76694-9.
↑ Gardham, Duncan (12 June 2008). „David Davis's Victorian inspiration: William Gladstone“. The Daily Telegraph. London. Suarchyvuota iš originalo 30 June 2021. Nuoroda tikrinta 3 April 2018.
↑ J.F.C. Harrison (2013). Late Victorian Britain 1875–1901. p. 31. ISBN 978-1136116445. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2019. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.
↑ Richard Aldous (2007). The Lion and the Unicorn: Gladstone Vs Disraeli. p. 4. ISBN 978-0393065701. Suarchyvuota iš originalo 3 July 2021. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.
↑ Paul Brighton (2016). Original Spin: Downing Street and the Press in Victorian Britain. I.B.Tauris. p. 193. ISBN 978-1780760599. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2019. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.
↑ Paul Grey; et al. (2016). Challenge and Transformation: Britain, c. 1851–1964. Cambridge UP. p. 2. ISBN 978-1107572966. Suarchyvuota iš originalo 30 June 2021. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.

Politinis postas
Prieš tai: Benjamin Disraeli	Jungtinės Karalystės iždo kancleris 1852 – 1855 m.	Po to: George Cornewall Lewis
Prieš tai: Benjamin Disraeli	Jungtinės Karalystės iždo kancleris 1859 – 1866 m.	Po to: Benjamin Disraeli
Prieš tai: Benjamin Disraeli	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1868 – 1874 m.	Po to: Benjamin Disraeli
Prieš tai: Robert Lowe	Jungtinės Karalystės iždo kancleris 1873 – 1874 m.	Po to: Stafford Northcote
Prieš tai: Benjamin Disraeli	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1880 – 1885 m.	Po to: Robert Gascoyne-Cecil
Prieš tai: Stafford Northcote	Jungtinės Karalystės iždo kancleris 1880 – 1882 m.	Po to: Hugh Childers
Prieš tai: Robert Gascoyne-Cecil	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1886 m.	Po to: Robert Gascoyne-Cecil
Prieš tai: Robert Gascoyne-Cecil	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1892 – 1894 m.	Po to: Archibald Primrose

[1] William Ewart Gladstone, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.

[2] Quinault, Roland (3 March 2016). William Gladstone: New Studies and Perspectives. Taylor & Francis. p. 327. ISBN 978-1-134-76694-9.

[people's_william-3] Gardham, Duncan (12 June 2008). „David Davis's Victorian inspiration: William Gladstone“. The Daily Telegraph. London. Suarchyvuota iš originalo 30 June 2021. Nuoroda tikrinta 3 April 2018.

[4] J.F.C. Harrison (2013). Late Victorian Britain 1875–1901. p. 31. ISBN 978-1136116445. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2019. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.

[5] Richard Aldous (2007). The Lion and the Unicorn: Gladstone Vs Disraeli. p. 4. ISBN 978-0393065701. Suarchyvuota iš originalo 3 July 2021. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.

[6] Paul Brighton (2016). Original Spin: Downing Street and the Press in Victorian Britain. I.B.Tauris. p. 193. ISBN 978-1780760599. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2019. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.

[7] Paul Grey; et al. (2016). Challenge and Transformation: Britain, c. 1851–1964. Cambridge UP. p. 2. ISBN 978-1107572966. Suarchyvuota iš originalo 30 June 2021. Nuoroda tikrinta 1 July 2018.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]