William Blake
William Blake
Gimė 1757 m. lapkričio 28 d.
Londonas, Anglija
Mirė 1827 m. rugpjūčio 12 d. (69 metai)
Londonas, Anglija
Išsilavinimas Karališkoji menų akademija
Literatūros
judėjimas
romantizmas
Žymiausi darbai Songs of Innocence and of Experience, The Marriage of Heaven and Hell, The Four Zoas, Jerusalem, Miltonas, And did those feet in ancient time
Sutuoktinis Ketrin Bušer
Įtaka Biblija, Emanuelis Svedenborgas, Džonas Miltonas, Jakobas Bėmė
Parašas

Viljamas Bleikas (angl. William Blake, 1757 m. lapkričio 28 d. – 1827 m. rugpjūčio 12 d.) – anglų poetas, tapytojas ir grafikas. Nors būdamas gyvas pripažinimo beveik nesulaukė, dabar V. Bleikas laikomas svarbia figūra romanizmo epochos poezijos ir vaizduojamojo meno istorijoje. XIX a. antroje pusėje V. Bleiko poetiką labai vertino anglų poetai prerafaelitai ir simbolistai.[1] XX a. kritikas Northrop Frye V. Bleiko „ pranašiškus kūrinius“, pavadino „neproporcingai nuopelnams mažiausiai skaitoma poezija anglų kalba“.[2] XXI a. kritikas Jonathan Jones vertindamas V. Bleiko paveikslus pavadino jų autorių „kol kas didžiausiu kada nors Britanijoje gimusiu menininku“.[3] 2002 m. Bleikas užėmė 38-ą vietą BBC atliktoje apklausoje apie 100 didžiausių Britanijos asmenybių.[4] V. Bleikas visą gyvenimą praleido Londone, išskyrus trejus metus, kuomet gyveno Felfame.[5] Per tą laiką sukūrė įvairią ir simboliais turtingą kūrinių kolekciją. Dailės kūriniuose ryšku filosofinė alegorija, fantastiniai ir mistiniai motyvai, simbolinės figūros.[1]

Nors amžininkai Bleiką laikė pamišusiu dėl savitų pažiūrų, vėlesni kritikai ir skaitytojai jį labai vertino dėl ekspresyvumo ir kūrybiškumo bei dėl filosofinių ir mistinių jo kūrybos poteksčių. Jo paveikslai ir poezija buvo apibūdinami kaip romantizmo judėjimo dalis ir kaip „ikiromantiniai“.[6] Bleikas buvo laikomas „pagrindiniu ankstyvuoju romantizmo ir tautiškumo šalininku“.[7] V. Bleikas buvo giliai tikintis krikščionis, tačiau labai priešiškas Anglijos bažnyčiai ir beveik visoms organizuotos religijos formoms. Jam milžinišką įtaką padarė Prancūzijos ir Amerikos revoliucijų idėjos.[8][9] Nors vėliau atmetė daugelį šių politinių įsitikinimų, ir toliau palaikė draugiškus santykius su politiniu aktyvistu Tomu Peinu. Taip pat Bleikui įtaką padarė tokie mąstytojai, kaip Emanuelis Svedenborgas,[10] Jakobas Bėmė.[1] Nepaisant šių įvardintų įtakų, Bleiko kūrybos išskirtinumas apsunkina klasifikavimą. XIX a. gyvenęs rašytojas Viljamas Rosetis poeto išskirtinumą apibūdino tai kaip „žmogų, kuriam pirmtakai neužkirto kelio, kuris nepriskiriamas amžininkams ir kurio nepakeis žinomi ar numanomi įpėdiniai“.[11]

Poezijai būdinga originalūs bibliniai, kosmogoniniai ir mitologiniai įvaizdžiai, daugiareikšmė simbolika, vizijos.[1] Eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.

Politiniai ir religiniai įsitikinimai redaguoti

Bleikas nedalyvavo jokios politinės partijos veikloje, nors atvirai simpatizavo Prancūzijos ir JAV revoliucionieriams, per poeziją kritikavo klasinius galios santykius. Vis dėlto vėliau jis nusivylė Prancūzijos revoliucijos eiga, Roberspjero iškilimu, jos didžiuoju teroru ir tai, kad, anot literatūros kritiko Deivido Erdmano, monarchiją pakeitė neatsakingas merkantilizmas. Bleiką neramino beprasmiški karai ir žalingas pramoninės revoliucijos poveikis. Bleikas buvo įsitikinęs vergijos priešininkas, taip pat pasisakė už „laisvą meilę“. Kritiškai vertino santuokos institutą (lygino ją su vergija dėl, jo manymu, seksualinės priespaudos), priešinosi krikščioniškam mokymui apie skaistumą kaip dorybę.[12] Anot Peterio Maršalo, V. Bleikas, kartu su bendraamžiu Viljamu Godvinu laikytini anarchizmo pirmtakais.[13]

Bleiko požiūris į tradicinę religiją šokiravo daugybę jo bendraamžių, tačiau nors ir atmesdamas religingumą, Bleikas religijos kaip tokios neatmetė. Savo neigiamą požiūrį į ortodoksiją išsakė kūrinyje „Dangaus ir pragaro santuokoje“. Vienoje iš taip vadinamų pragaro patarlių rašo: „Kaip vikšras pasirenka gražiausius lapus kiaušinėliams dėti, taip kunigas uždeda savo prakeikimą ant mieliausių džiaugsmų.“ „Amžinojoje evangelijoje“ Bleikas Jėzų pavaizduoja ne kaip filosofą ar mesijinę figūrą, o kaip nepaprastai kūrybingą būtybę, esančią aukščiau dogmų, logikos ir net moralės.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Judelevičius, Dovydas. William Blake (VLE)
  2. Frye, Northrop and Denham, Robert D. Collected Works of Northrop Frye. 2006, pp 11–12.
  3. Jones, Jonathan (2005-04-25). „Blake's heaven“. The Guardian. UK.
  4. „BBC – Great Britons – Top 100“. Internet Archive. Suarchyvuotas originalas 2002-12-04. Nuoroda tikrinta 2013-04-12.
  5. Thomas, Edward. A Literary Pilgrim in England. 1917, p. 3.
  6. The New York Times Guide to Essential Knowledge. 2004, p. 351.
  7. History of the World, Map by Map, Penguin Random House ir Dorling Kindersley Limited, 2018, p. 216 
  8. Blake, William. Blake’s „America, a Prophecy“; And, „Europe, a Prophecy“. 1984, p. 2.
  9. Wilson, Andy (2021). „William Blake as a Revolutionary Poet“. Suarchyvuotas originalas 2021-12-18. Nuoroda tikrinta 2021-01-29.
  10. Kazin, Alfred (1997). „An Introduction to William Blake“. Suarchyvuotas originalas 26 rugsėjo 2006. Nuoroda tikrinta 23 rugsėjo 2006.
  11. Blake, William and Rossetti, William Michael. The Poetical Works of William Blake: Lyrical and Miscellaneous. 1890, p. xiii.
  12. „William Blake“. Poetry Foundation. 2017-11-17. Nuoroda tikrinta 2017-11-18.
  13. Marshall, Peter (1994-01-01). William Blake: Visionary Anarchist (Revised leid.). Freedom Press. ISBN 0-900384-77-8.



  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.