Vikipedija

Google autonominis automobilis

(Nukreipta iš puslapio Waymo)

Google autonominis automobilis (angl. Google Driverless Car) – Google kompanijos sukurtas autonominis automobilis, save vairuojančio elektrinio automobilio prototipas, neturintis vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. Jis savo išvaizda primena Smart ir Nissan Micra hibridą, su dviem sėdynėmis, vieta bagažui. Automobilis bandomas Kalifornijoje (JAV), daugiausiai Mauntain Vju apylinkėse, kur yra Google būstinė, be to, tam neprieštarauja valstijos įstatymai. Planuojama automobilį pradėti viešai naudoti vežant eilinius žmones, o ne tik Google inžinierius 2020 m.[1]

Waymo autonominis automobilis kelyje
Waymo automobilis "Firefly" (nenaudojamas)
Visureigis Lexus RX450h, perdarytas į bepilotį automobilį, skirtą testuoti sudėtingo reljefo keliuose (nenaudojamas)
Google automobilyje įsėdęs JAV valstybės sekretorius John Kerry

Istorija redaguoti

Autonominio automobilio projektą Google pradėjo 2009 m.[2] Iš pradžių buvo naudojami modifikuoti Toyota Prius, Audi TT, Lexus RX450h automobiliai, kuriuose sėdėjo patyręs vairuotojas ir Google inžinierius (keleivio sėdynėje). 2014 m. gegužę Google pristatė naują save vairuojančio automobilio prototipą be vairo ir kitos įprastos vairavimui reikalingos įrangos. 2015 m. baigta pirmoji automobilių bandymų serija viešo naudojimo keliuose Ostine, Teksase. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. projektą ėmė vystyti dukterinė įmonė Waymo.

Automobilio galimybės redaguoti

Google vizijose tokie automobiliai nėra visiškas asmeninio automobilio atitikmuo. Tai veikiau bendro naudojimo automobiliai, skirti visai šeimai arba pakeičiantys taksi.

Automobilis gali vežti du žmones iš vienos vietos į kitą, nereikalaudamas jokių naudotojo įsikišimų. Mašina iškviečiama naudojantis išmaniuoju telefonu į vietą, kurioje yra vartotojas ir nugabena jį į iš anksto pasirinktą galutinį tašką. Mašinoje nėra vairo ar rankinių valdymo įtaisų, tik starto ir avarinio sustojimo mygtukai. Keleiviai nedideliame ekrane mato įvairią informaciją: oro ir kelio sąlygas, važiavimo greitį ir kt.

Elektrinis variklis vienos kelionės metu gali nuvažiuoti apie 160 km. Automobilio korpuso forma suteikia jo jutikliams geriausią įmanomą matomumą. Jutiklių ir programinės įrangos su tiksliais skaitmeniniais žemėlapiais dėka nustatoma automobilio vieta realiame pasaulyje. Kaip ir panašios sistemos įprastiniuose automobiliuose, naudojama navigacijos sistema, kuri rodo automobilio buvimo vietą. Automobilio artimąją aplinką 360 laipsnių kampu fiksuoja radaras, lazeriai ir vaizdo kameros. Ant automobilio sumontuotas optinis tolimatis Lidar (Light Identification Detection and Ranging), lazerio pagalba skenuojantis aplinką ir sudarantis supančios aplinkos trimatį vaizdą. Automobilio programinė įranga jį lygina su integruotu detaliu žemėlapiu ir priima savarankiško vairavimo sprendimus. Be borto kompiuterio sprendimų, atliekami papildomi skaičiavimai nuotoliniu būdu. Taip pat maršruto skaitmeninis žemėlapis inžinierių patikslinamas dar prieš numatomą automobilio išvykimą.[3]

Programinė įranga atpažįsta stovinčius ir judančius objektus: žmones, kitus automobilius, kelio ženklus ir žymėjimą, šviesoforų šviesas. Automobilis laikosi Kelių eismo taisyklių, atsižvelgia į įvairius galimus pavojus, pavyzdžiui, dviratininkus, kelio remonto darbus, moka saugiai juos apvažiuoti.

Pirmojo modelio "Firefly" automobilio greitis buvo limituotas iki 40 km/h (25 mylios/h), todėl jis negalėjo važiuoti kai kuriuose keliuose. Šiuo metu[kada?] yra naudojami Chrysler Pacifica modeliai. Automobiliai važiuoja autostrada leistinu greičiu. 2018 m. pasirašyta sutartis su Jaguar. iPace bus 100% elektrinis prestižinės klasės automobilis.

Google automobilis buvo sukurtas taip, jog būtų kuo mažiau pavojingas pėstiesiems: jo priekinės detalės pagamintos iš minkštų medžiagų, priekinis stiklas – iš lankstaus plastiko. Automobilyje taip pat įrengti saugos diržai, turi atsargines nenaudojamas sistemas stabdymui ir vairavimui, jeigu pirminės sistemos imtų streikuoti.

Automobilio naudojimą viešuose keliuose riboja kai kurie jo trūkumai. Pvz., 2013 m. kovo mėn. duomenimis, Google automobiliai negalėjo važiuoti pilant lietui ar esant apsnigtai vietovei. Tai lemia vietos identifikavimas pagal iš anksto nufotografuotų vaizdų palyginimą su automobilio sistemų skenuojamu landšaftu. Tokiu būdu Google sistema atskiria praeivį nuo pakelės stulpo, bet bejėgė esant blogoms oro sąlygoms. 2014 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis, ši sistema negalėjo atpažinti laikinųjų šviesoforo signalų, atskirti pėsčiojo nuo policininko ar suglamžyto popieriaus nuo akmens. Be to, dar nesugebėjo parkuotis.

Eismo įvykiai redaguoti

 
Autonominių automobilių JAV viešuose keliuose įteisinimo žemėlapis. 2016 m. kovo 23 d. jų bandymai buvo legalūs Kalifornijoje, Mičigane, Floridoje, Nevadoje, Arizonoje, Šiaurės Dakotoje, Tenesyje, Kolumbijos apygardoje ir Jutoje.
Autonominis automobilis su vairuotoju:
  legalu
  iš dalies legalu (executive order)
  planuojama
100% autonominis automobilis:
  legalu
  iš dalies legalu (executive order)
  planuojama

2012 m. rugpjūtį Google pranešė, kad visi kompanijos save vairuojantys automobiliai nuvažiavo virš 500 tūkst. km, nepatyrę autoavarijų, paprastai visada kelyje esant apie 12 automobilių. Buvo pradėta tokius automobilius bandyti su vienu vairuotoju vietoje ekipažo iš dviejų žmonių. 2016 m. kovo mėn. duomenimis, Google autonominiai automobiliai kartu buvo nuvažiavę 2,4 mln. km.[4]

Pasak pačios Google ataskaitų, jos testuojami automobiliai keliuose pateko į 14 susidūrimų, iš kurių 13 atvejų kalti buvo kiti vairuotojai. Iki 2016 m. nebuvo avarijų, dėl kurių reikėtų kaltinti autonominio automobilio programinę įrangą.[5]

2015 m. birželį Google įkūrėjas Sergejus Brinas patvirtino, kad jų automobiliai pateko į 12 eismo įvykių, iš kurių aštuoniuose įvykiuose jiems atsitrenkė į galinę dalį sustojus prie šviesoforo, dviejuose – kiti vairuotojai kliudė automobilio šoną, viename – kitas vairuotojas pervažiavo per „Stop“ ženklą, dar viename – pats Google darbuotojas vairavo rankiniu būdu.[6] 2015 m. liepą trys Google automobiliu vykę darbuotojai patyrė nesunkius sužeidimus, kai į jų sustojusį automobilį prie šviesoforo atsitrenkė kitas automobilis. Tai buvo pirmas kartas, kai eismo įvykyje su autonominiu automobiliu nukentėjo žmonės. 2016 m. vasario 14 d. Google automobilis bandydamas išvengti susidūrimo su smėlio maišais gulėjusiais ant kelio, manevruodamas kliudė autobusą. Google pripažino savo atsakomybę, šį atvejį pavadindama pamokančiu.

Teisinė bazė redaguoti

Keturiose JAV valstijose ir Vašingtone buvo priimti įstatymai, leidžiantys naudoti save vairuojančius automobilius. Nevadoje toks įstatymas įsigaliojo 2012 m. kovo 1 d. Nevados automobilių transporto departamentas (ATD) išdavė numerius pirmajam autonominiam automobiliui 2012 m. gegužės mėn. Tai buvo modifikuotas Toyota Prius su Google eksperimentine bepiločio vairavimo įranga.[7] 2012 m. balandį Florida tapo antrąja valstija, kuri legalizavo autonominių automobilių bandymus viešuosiuose keliuose, Kalifornija – trečiąja po to, kai gubernatorius Jerry Brown pasirašė įstatymą Google būstinėje Mauntain Vju. 2013 m. gruodį Mičiganas tapo ketvirtąja valstija, leidusia važiuoti šiems automobiliams. 2014 m. liepą Aidaho valstijos Ker d'Aleno miestas priėmė robotų naudojimo įstatymą, kuris apėmė ir nuostatas, leidžiančias savarankiško vairavimo automobilius.

2015 m. gruodį Kalifornijos automobilių transporto departamentas (ATD) paskelbė ilgai lauktą autonominių automobilių naudojimo taisyklių projektą, kurį 2016 m. pradžioje pristatė viešiems svarstymams Los Andžele ir Sakramente. Jei įstatymas įsigaliotų, tokiuose automobiliuose būtų privalomi įprastas vairas ir pedalai kartu su vairuotoju, turinčiu „autonominio automobilio vairavimo teises“. Vairuotojas būtų atsakingas už eismo taisyklių pažeidimus ir įvykius nepriklausomai nuo to, ar jis tuo momentu buvo ar nebuvo prie vairo.[8][9] Dėl įstatymo perspektyvos ATD akcentavo galimas rizikas, susijusias su tokių naujų technologijų diegimu. Pabrėžta, kad jų gamintojams reikia įgauti daugiau patirties autonominių automobilių bandymuose viešajame eisme prieš padarant šią technologiją prieinama plačiajai visuomenei. Kol kas Google projekto vadovas Chris Urmson vykdo lobistinę veiklą JAV senate.[10]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Thomas Halleck (2015-01-15). „Google Inc. Says Self-Driving Car Will Be Ready By 2020“. International Business Times.
  2. ↑ „Journey - Waymo“.
  3. ↑ „The Trick That Makes Google's Self-Driving Cars Work“. The Atlantic. May 2014. Nuoroda tikrinta 2014-06-15.
  4. ↑ „Google Self-Driving Car Project Monthly Report - March 2016“ (PDF). Google. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-09-17. Nuoroda tikrinta 2016-03-23.
  5. ↑ „For the first time, Google’s self-driving car takes some blame for a crash“. Washington Post. 2016-02-29.
  6. ↑ „Google founder defends accident records of self-driving cars“. Associated Press. Los Angeles Times. 2015-06-03. Nuoroda tikrinta 2016-07-01.
  7. ↑ Mary Slosson (2012-05-08). „Google gets first self-driven car license in Nevada“. Reuters. Suarchyvuotas originalas 2012-05-11. Nuoroda tikrinta 2012-05-09.
  8. ↑ Ramsey, Mike; Barr, Alistair (2015-12-16). „California Proposes Driverless-Car Rules; State outlines guidelines for permitting autonomous-driving cars and licensing their motorists“. Wall Street Journal. Nuoroda tikrinta 2016-0-15. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  9. ↑ Clark, Jack (2015-12-16). „California DMV Puts Brakes on Self-Driving Car Technology“. Bloomberg Business. Nuoroda tikrinta 2016-01-15.
  10. ↑ „Google to urge Congress to help get self-driving cars on roads“.

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: Google autonominis automobilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Google_autonominis_automobilis&oldid=7191317"