Vikipedija

Waldemar Haffkine

Waldemar Haffkine
Hafkinas XX a. pradžioje
Gimė 1860 m. kovo 15 d.
Odesa, Rusijos imperija
Mirė 1930 m. spalio 26 d. (70 metų)
Lozana, Šveicarija
Tėvas Aronas Hafkinas
Motina Rosalie Lansberg
Veikla bakteriologas, vakcinų nuo choleros ir maro išradėjas
Alma mater Odesos universitetas
Vikiteka Waldemar Haffkine
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Valdemaras Mordechajus Volfas Hafkinas (rus. Мордехай-Вольф Хавкин; 1860 m. kovo 15 d. – 1930 m. spalio 26 d.) – Rusijos imperijos bakteriologas, vėliau tapęs Prancūzijos piliečiu. Po emigracijos į Prancūziją jis dirbo Pastero institute, kur išrado choleros vakciną ir sėkmingai ją naudojo Indijoje. Pirmasis mokslininkas, išradęs ir sėkmingai naudojęs vakcinas nuo choleros ir buboninio maro. Jis išbandydavo vakcinas ant savęs. Dėl šių nuopelnų Hafkinas dažnai vadinamas žmonijos gelbėtoju.[1]

Hafkinas buvo ketvirtas iš penkių vaikų šeimoje. Tėvai buvo žydai, gyvenę Rusijoje. Tėvas dirbo mokytoju. Valdemaras Hafkinas įgijo išsilavinimą Odesos universitete.[2] Vėliau mokėsi Peterburge.[3][4]

Hafkinas tęsė savo studijas nuo 1879 iki 1883 metų, vėliau iki 1888 m. dirbo Odesos zoologijos muziejuje, bet po caro Aleksandro Antrojo nužudymo, pasitraukė į Šveicariją ir pradėjo dirbti Ženevos universitete. 1889 m. prisijungė prie Pastero universiteto.[3] [4][5]

Jis pradėjo mokslininko karjerą nuo zoologo ir protistologo. Apie 1885 m. pradėjo praktikuoti mikrobiologiją.[6]

Vakcina nuo choleros redaguoti

19 amžiaus pabaigoje cholera siautėjo pasaulyje. Hafkinas išrado vakciną ir rizikuodamas gyvybe, išbandė ją ant savęs. Vakcina, kaip vėliau paaiškėjo, pasirodė nepaprastai veiksminga.

Hafkinas išvyko į Indiją, žinodamas, kad toje šalyje paplitusi cholera.[5] Jo vakcina išgelbėjo tūkstančius žmonių.[7] Jis dar dirbo Biologijos instituto vedėju Kalkutoje.

Vakcina nuo buboninio maro redaguoti

1896 m. Bombėjaus valdžia, matydama maro plitimo staigumą ir mirtingumą, paprašė Hafkino pagalbos. Po trijų mėnesių darbo, 1897 m. sausį vakciną pavyko išrasti.[8] [9] [10][9]

Rusijos imperija nesidžiaugė Hafkino pasiekimais, todėl kai kurie jo kolegos iš Rusijos atvyko pas jį į Indiją. Tačiau choleros protrūkio Rusijos imperijoje metu, Hafkinas nusiuntė savo vakciną į gimtąją šalį. Rusijoje vakcina buvo vadinta „лимфа Хавкина“ (Hafkino limfa). Ji išgelbėjo tūkstančius gyvybių visoje imperijoje.

XX a. pradžioje Hafkinas tapo Bombėjaus instituto vadovu (dabar Hafkino institutas).[5] 1900 m. gavo Kamerono apdovanojimą.[11]

Hafkinas pirmasis mokslininkas, sugebėjęs paruošti vakciną, naikinant choleros bakteriją 60 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.[12] [13]

1905 m. atvyko į Angliją. Vėliau sugrįžo į Indiją ir dirbo iki išėjimo į pensiją 1914 m. Apie mokslininką ir jo darbus yra sukurtas minifilmas.[14]

Paskutiniai metai redaguoti

 
Hafkinas ant pašto ženklo

1927 m. trumpam lankėsi SSRS. Paskutinius gyvenimo metus praleido Šveicarijoje. Mirė 1930 m. spalį Lozanoje.

Religija redaguoti

Hafkinas buvo tikintis žmogus. Praktikavo tiek stačiatikių, tiek judaizmo tikybą. Gerbė visas religijas. „Svarbu išpažinti kokią nors religiją. Nėra nei blogesnės, nei geresnės. Kiekvienas turi pasirinkimą“.[15]

Apdovanojimai redaguoti

1900 m. Kamerono apdovanojimas. 1925 m. Bombėjaus instutas pervadintas Hafkino institutu. 1960 m. minint Hafkino 100 metų gimtadienį, Izraelyje įkurtas parkas jo garbei. 1964 m. Indijoje ant pašto ženklo buvo pavaizduotas Hafkinas.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ JHALA, H. I. „W. M. W. Haffkine, Bacteriologist—A Great Savior of Mankind“ (PDF). Indian Journal of History of Science.
  2. ↑ Igor Lyman, Victoria Konstantinova. The Ukrainian South as Viewed by Consuls of the British Empire (Nineteenth – Early Twentieth Centuries) Volume 1: British Consuls in the Port City of Berdyansk (Kyiv, 2018), pp. 117–18, 316–17
  3. ↑ 3,0 3,1 Hawgood, Barbara J (2007). „Waldemar Mordecai Haffkine, CIE (1860–1930): prophylactic vaccination against cholera and bubonic plague in British India“ (PDF). Journal of Medical Biography. 15 (1): 9–19. doi:10.1258/j.jmb.2007.05-59. PMID 17356724. S2CID 42075270.[neveikianti nuoroda]
  4. ↑ 4,0 4,1 Bulloch, W. (1931). „Waldemar Mordecai Wolff Haffkine“. The Journal of Pathology and Bacteriology. 34 (2): 125–29. doi:10.1002/path.1700340202.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Rats, fleas and men; Anthony Daniels on how the secret of bubonic plague was found. by Anthony Daniels. Sunday Telegraph (London). p. 14. 25 August 2002.
  6. ↑ Fokin, Sergei I. & Görtz, Hans-Dieter (2009). „Diversity of Holospora bacteria in Paramecium and their characterization“. In Fujishima, Masahiro (red.). Endosymbionts in Paramecium. Microbiology Monographs. 12. Springer. pp. 161–99. ISBN 9783540926771. pp. 164–65
  7. ↑ Ross, Ronald (1907). „The Inoculation Accident at Mulkowal“. Nature. 75 (1951): 486–87. Bibcode:1907Natur..75..486R. doi:10.1038/075486c0. S2CID 4032542.
  8. ↑ Haffkine Institute- For Training, Research and Testing Archyvuota kopija 2020-07-28 iš Wayback Machine projekto. haffkineinstitute.org, accessed 11 December 2020
  9. ↑ 9,0 9,1 Facts and ideas from anywhere; The amish, body weight, and exercise; obesity related costs; neurologist, author, master of Pembroke college of Oxford University, and breaker of the 4-minute mile record, Bannister, Roger, Sir; Editorial. Roberts, William Clifford. Baylor University Medical Center Proceedings Archyvuota kopija 2017-08-12 iš Wayback Machine projekto.. 377(9) Vol. 17 No. 3 ISSN 0899-8280. 1 July 2004.
  10. ↑ Pestis redux: the initial years of the third bubonic plague pandemic, 1894–1901. Echenberg, Myron. Journal of World History. 429(21) Vol. 13 No. 2 ISSN 1045-6007. 22 September 2002.
  11. ↑ Lutzker, Edythe (1978-01-01). „Cameron Prizewinner: Waldemar M. Haffkine, C. I. E.“. Clio Medica : Acta Academiae Internationalis Historiae Medicinae (anglų). 13 (3–4): 269–76. doi:10.1163/9789004418257_030. ISBN 9789004418257. PMID 89932.
  12. ↑ Šablonas:OL book, p. 468
  13. ↑ Šablonas:OL book
  14. ↑ „W.M. Haffkine collection [microfilm] 1892–1930“. National Library of Medicine.
  15. ↑ Waksman, Selman Abraham. 1964. The brilliant and tragic life of W.M.W. Haffkine, bacteriologist. Rutgers University Press. pp. 75, 77
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Waldemar_Haffkine&oldid=7183952"