Vytenis Neverdauskas

Vytenis Neverdauskas
Gimė 1958 m. sausio 3 d. (66 metai)
Girkalnis, Raseinių rajonas
Tėvai Henrikas Neverdauskas, Genovaitė Neverdauskienė (pedagogai)
Veikla istorikas, politologas, publicistas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, visuomenininkas
Alma mater Vilniaus universitetas

Vytenis Neverdauskas (g. 1958 m. sausio 3 d. Girkalnyje, Raseinių r.) – Lietuvos istorikas, politologas, publicistas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, visuomenininkas.[1]

Biografija redaguoti

19651976 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

19761981 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo istoriko, politologo ir visuomenės mokslų dėstytojo bei anglų kalbos vertėjo konsultanto specialybes. 19851988 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje.

1981–1989 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

Nuo 1989–2017 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ vyriausiasis redaktorius, direktorius bei valdybos pirmininkas. Nuo 2020 m. UAB „Ūkininko patarėjas" vyriausiasis redaktorius ir valdybos pirmininkas. 1990 m. išleido „Ūkininko patarėjo“ priedą „Jaunasis ūkininkas“, nuo 1991 m. jis tapo atskiru leidiniu. 1990 m. atkūrė laikraštį „Šeimininkė“, vėliau tapusį savaitiniu žurnalu.

1991–1994 m. „Laisvosios Europos radijo“ žemės ūkio apžvalgininkas.

Nuo 1991 m. iki 2008 m. leido specializuotą leidinį vyrams „Meisteris“ (pradžioje – laikraštį, vėliau – žurnalą), 2008–2010 m. žurnalą „Meisteris ir Margarita“. 1997–2010 m. leido laikraštį „Kraitė“ – apie buitį ir rankdarbius; 1997–1998 m. leido laikraštį brandaus amžiaus moterims „Saulėgrąža“, 1997–1998 m. leido laikraštį „Vėjavaikė“ (vėliau pervadintas „Dražė“) – leidinys jaunimui. 1997 m. pradėjo leisti dvisavaitinį leidinį „Rasos“(pradžioje laikraštis, vėliau žurnalas), skirtą sodininkams, daržininkams ir gėlininkams. Nuo 2004 m. pradėjo leisti savaitraštį kaimui „Valstietis“, nuo 2009 m. jis tapo „Kaimo laikraščiu“.[2]

Organizacinė veikla redaguoti

Nuo 1989 m. Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybos ir prezidiumo narys. Nuo 1990 m. Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos narys. 1991–1993 m. buvo Lietuvos Žemės ūkio rūmų atkūrimo organizatorius, tarybos narys ir atsakingasis sekretorius. Lietuvos žemės savininkų sąjungos kūrėjas.

Nuo 1991 m. Lietuvos žurnalistų draugijos atkūrimo organizacinio komiteto tarybos narys.

1992 m. buvo Ūkininkių draugijos atkūrimo organizacinės grupės narys. Nuo 1992 m. Respublikinės jaunųjų ūkininkų ratelių globos tarybos narys

Automobilininkų klubo „Autoviražas“ vienas įkūrėjų, 1993–1997 m buvo šio klubo viceprezidentu. Traktorių slalomo ir arimo arkliais varžybų Lietuvoje pradininkas. Respublikinės lenktyninių žirgų lygos ir Lietuvos ristūnų sporto sąjungos steigėjas. Nuo 2000 m. Respublikinių melžėjų varžytuvių organizacinio komiteto narys. Lietuvos traktorių sporto federacijos vienas steigėjų.[3]

Nuo 2003 m. poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ organizacinio komiteto narys. Nuo 2005 m. Sartų žirgų lenktynių organizacinio komiteto narys. 2006 m. išrinktas Raseinių r. Garbės piliečiu.[4] Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos steigėjas. Lietuvos agroverslo visuomenės 2010 m. išrinktas į 1990–2010 m. šalies žemės ūkio lyderių dvidešimtuką. UAB „Lietuvos totalizatorius“ steigėjas. Parodų: „Ką pasėsi“, „Agropanorama“, „Sprendimų ratas“ organizacinių komitetų narys.

2022 m. buvo Lietuvos agroparlamento (LAP) įkūrimo iniciatorius, organizatorius ir vienas iš trijų steigėjų.

Apdovanojimai redaguoti

Apdovanotas:

  • 2010 m. Žemės ūkio rūmų signataro garbės ženklu;
  • 2010 m. LR žemės ūkio ministerijos Garbės ženklu;
  • 2010 m. Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio atminimo medaliu;
  • 2011 m. Lietuvos santarvės fondo auksinis santarvės ženklu „Pro augenda concordia“;
  • 2014 m. "Laisvės kovų Didžiojo kryžiaus ordinu“;
  • 2014 m. ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“;
  • 2005 ir 2007 m. apdovanotas LR Seimo medaliais;
  • 2005 ir 2008 m. LR žemės ūkio ministerijos medaliais;
  • 2003 ir 2010 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės medaliais;
  • 2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu;
  • 2000 ir 2012 m. Biržų miesto medaliais;
  • 2019 m. Respublikinės lenktyninių žirgų lygos 20-mečio medaliu;
  • 2022 m. medaliu "30 metų Ukrainos Nepriklausomybei" ir Ukrainos kazokų Charkovo srities Slovjansko pulko atamano generolo-pulkininko Jurko Katričo padėka už paramą frontui;
  • 2023 m. medaliu "Lietuvos universitetui - 100" (Vytauto Didžiojo universiteto).

Visuomeninė veikla redaguoti

Nuo 2003 m. Lietuvos traktorių sporto federacijos viceprezidentas, nuo 2004 m. Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos asamblėjos pirmininkas, nuo 2011 m. Lietuvos žirgų totalizatoriaus valdybos narys, nuo 1999 m. Amerikos biografijos instituto Patarėjų tarybos narys.

Bibliografija redaguoti

  • Šalia dienos, eilėraščiai, 1994 m.
  • Straipsniai žemės ūkio, kaimo gyvenimo, kultūros temomis.

Šaltiniai redaguoti