Vytenis Almonaitis
| Vytenis Almonaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1963 m. balandžio 13 d. Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Junona Almonaitienė |
| Veikla | istorikas, leidėjas |
| Organizacijos | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Pareigos | dėstytojas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žinomas (-a) už | mokslo taikomosios ir kraštotyros knygos |
Vytenis Almonaitis (1963 m. balandžio 13 d. Kaune) – lietuvių istorikas, leidėjas, žygeivis, humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos valstybės istorija XIV-XV a. a., Lietuvos istorinė geografija XIII-XVI a., Vokiečių ordino pilys Lietuvoje.[1]
Biografija
redaguoti1981 m. aukso medaliu baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. 1981–1983 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1982–1991 m. buvo Kauno švietimo įstaigų pedagogas. 1983-1989 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. 1990 m. pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete. 1997 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Žemaitijos politinė ir visuomeninė padėtis XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje“ (vadovas – prof. Edvardas Gudavičius).[2]
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros darbuotojas, nuo 2001 m. docentas. Dėstomi dalykai: Prūsijos istorinis likimas, Pagalbiniai istorijos mokslai, Istorijos paminklų tyrimo metodika, Paminklotyrinė praktika, Istorijos paminklų pažinimas ir panauda, Archeologijos paveldas ir turizmas.[3] Parašė Lietuvos istorijos mokslinių veikalų, straipsnių.
Studijų metais pradėjo dalyvauti žygeivių veikloje. 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio dalyvis. 2001 m. įkūrė ir vadovavo knygų leidyklai „Keliautojo žinynas“.[4] Parengė ir išleido kelionių po Lietuvą vadovų, mokslo taikomojo ir kraštotyrinio pobūdžio knygų (kai kurias su J. Almonaitiene), nustatė keliasdešimties Vakarų Lietuvos vietovių pirmojo paminėjimo istorijos šaltiniuose datas.
Įvertinimas
redaguoti- Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už mokslo populiarinimo darbus (2004, 2005, 2007)
- Martyno Jankaus premija (2007)
Dalinė bibliografija
redaguotiMonografijos
redaguoti- Žemaitijos politinė padėtis 1380–1410 metais – Kaunas, 1998. 206 psl.
- Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje– Kaunas, 2013. 256 psl.
Mokslo taikomieji ir kraštotyros leidiniai
redaguoti- Ką šniokščia Jūros rėvos (1994)
- Šiaurės Skalva (2003, 2015)
- Karšuva (2 dalys 2004-2006)
- Vėl šniokščia rėvos (7 dalys, 2010–2012)
- Kauno senamiestis (2012, 2015)
- Pietų Medininkai (2013, 2018)
- Šiaurės Karšuva (2014)
- Pietų Ceklis (2017)
- Pietų Karšuva (2017)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vytenis Almonaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Pagėgių viešoji biblioteka. Vytenis Almonaitis
- ↑ VDU CRIS. Vytenis Almonaitis[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Keliautojo žinynas“