Vytautas Kašuba
Košuba
Gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d.
Minskas
Mirė 1997 m. balandžio 14 d. (81 metai)
Niujorkas
Veikla Lietuvos skulptorius.
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Kašuba (tikroji pavardė Košuba, 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minskas1997 m. balandžio 14 d. Niujorkas) – Lietuvos skulptorius.


Biografija

redaguoti

Žmona Aleksandra Kašubienė. Gimė Minske, kur gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, perėjo į ką tik atsidariusią Marijampolės amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Po metų, kiek padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo ir 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą.

19411943 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Skulptūros studijos dėstytojas, studijos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. atvyko į JAV, iki 1961 m. dirbo baldų dirbtuvėje Niujorke. 1994 m. Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras.

Kūrybinio kelio pradžioje sukūrė monumentalių skulptūrų, Antrojo pasaulinio karo metais – kamerinių skulptūrų, reljefų („Kalinių išsilaisvinimas“ 1942 m.). Nuo 1952 m. daugiausia kūrė religinės tematikos skulptūras iš medžio, akmens, bronzos. Nuo 1964 m. kūrė reljefus iš švino. XX a. 8-ame dešimtmetyje sukūrė kamerinių skulptūrų (daugiausia moterų portretų, aktų) iš gipso, liedinto akmens, 9-ame dešimtmetyje sukūrė reljefus „Būties kelionė“ (19841987 m.), „Diena iš dienos“ (19841988 m.). Kūriniams būdingos apibendrintos formos, stilizacija. Parodose dalyvavo nuo 1937 m., dalyvavo 1939 m. ir 1964 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (daugiau, kaip 250 kūrinių) ir JAV muziejai.[1]

Įvertinimas

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • I. Kostkevičiūtė. Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje, Vilnius, 1997.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Linas GedminasVytautas Kašuba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 547 psl.

Nuorodos

redaguoti