Atverti pagrindinį meniu
Vikipedija

Vytautas Šapranauskas

Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Šapranauskas
Vytautas Sapranauskas by Augustas Didzgalvis.jpg
Gimė: 1958 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Mirė: 2013 m. balandžio 18 d. (54 metai)
Vilnius
Palaidotas: Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje
Sutuoktinis(-ė): Daiva Šapranauskienė
Vaikai:

Gytis, Judrė [1]

Veikla: aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas
Sritis: teatras, kinas, televizija
Organizacijos: Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Domino teatras
Pareigos: aktorius
Išsilavinimas: aukštasis
Alma mater: 1976-1980 m. Lietuvos valstybinė konservatorija
Žymūs apdovanojimai:

„Kristoforo" statulėlė

Vytautas Šapranauskas (1958 m. balandžio 19 d. Vilniuje – 2013 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos teatro ir kino aktorius, televizijos laidų vedėjas, humoristas. Pasak Teatro sąjungos pirmininko Ramučio Rimeikio, „vienas talentingiausių Lietuvos scenoje ir komiško, ir dramatiško plano“.[2]

Turinys

BiografijaKeisti

1976–1980 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Kurso vadovai – Algė Savickaitė ir Vitalijus Lanskojus.

Iki 1990 m. dirbo Rusų dramos teatre, kuriame 1977 m. suvaidino savo pirmajame spektaklyje (V. Lanskojaus režisuotame „Skutarevskyje”). Nuo 1990 m. vaidino Vilniaus mažajame teatre. Vėliau Šapranauskas vaidino „Domino“ teatre. Pasižymėjo aštriu liežuviu, puikiu humoro jausmu, mėgo juodą humorą. Su „Juodojo humoro klubu“ keliavo po Lietuvą. Garsino ir animacinius filmus „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“. Buvo verslo klasės vyriškų drabužių prekės ženklo „Pierre Cardin“ veidu Lietuvoje.[3]

V. Šapranauskas iš gyvenimo pasitraukė prieš pat savo 55-ąjį gimtadienį. Aktoriaus aplinkos žmonių teigimu, jis yra bandęs nusižudyti ir anksčiau, paskutinį sykį – prieš kelias savaites iki mirties.[4] Aktorius prieš mirtį telefonu išsiuntė kelias trumpąsias žinutes apie tai, jog gyvenimo kelią jis jautėsi jau įveikęs.[5] Šapranauskas interviu yra sakęs, kad visuomet dėvįs kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveriąs net artimiausiems žmonėms. Pasak Arūno Sakalausko, Šapranauskas buvo vienišas; kentėjo dėl savo populiarumo ir savo TV laidų kokybės: „talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį“.[6]

Buvo pašarvotas Vilniaus mažajame teatre. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Asmeninis gyvenimasKeisti

Šapranauskas buvo vedęs du kartus ;[7] antroji žmona – Daiva Šapranauskienė, su kuria susilaukė sūnaus ir dukters. Su ja oficialiai išsiskyrė 2012 m. rugsėjo mėn.[8] Sūnus Gytis Šapranauskas Vilniuje vadovauja klubui „Tas Pabas“, LNK seriale „Kriminalistai“ suvaidino jauną turčių,[9] debiutavo TV6 humoro laidoje „TV šeškas“, dirbo reklamos srityje, buvo padavėjas.[10] Dukra Judrė Šefildo universitete (D. Britanija) studijuoja archeologiją.[11]

Aštuonerius metus gyveno su aktore Rimante Valiukaite.[12]

Nuo 2008 m. palaikė santykius ir ne vienerius metus gyveno kartu[13] su giminaite (Šapranausko senelės sesers proanūke)[14] pop grupės „ŠarkA“ nare Ieva Stasiulevičiūte (g. 1989 m.), buvusia grupės „YVA“ nare,[15] Šapranausko asistente TV3 laidoje „Puikusis šou“.[16]

Laisvalaikiu mėgo žvejoti.

TelevizijaKeisti

Paskutiniais gyvenimo metais buvo žinomas kaip populiarių TV laidų vedėjas televizijos kanalo TV3 laidose: „Šapro šou“, „Puikusis šou“ (kartu su Asta Baukute), „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“, jo dukterinio kanalo TV6 laidoje „TV šeškas“ ir kt.

Dalyvavo TV talentų šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ laidose kaip žiuri narys.

Vaidino TV seriale „Moterys meluoja geriau“, atliko advokato Pauliaus vaidmenį.

TeatrasKeisti

Rusų dramos teatras
  • „Skutarevskyje” (1977 m., rež. V. Lanskojus)
  • „Grįžtamasis ryšys” (1981 m., rež. V.Zacharovas)
  • „Arena” (1981 m., rež. I.Nikolajevas)
  • „Slenkstis” (1982 m., rež. S.Koromščikovas)
  • „Snieguolė ir septyni nykštukai” (rež. J.Popovas, 1986 m.)
  • „Ekspromtas” (1987 m., rež. A.Vilkinas)
  • „Meistras ir Margarita” (1988 m., rež. R.Viktiukas)
  • „Kvietimas į ešafotą” (1989 m., rež. G.Gladijus)
  • kt.
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (režisierius R. Tuminas)
  • A.Čechovo „Vyšnių sodas” (1990 m.)
  • V.Kukulo ir R.Tumino „Čia nebus mirties” (1990 m.)
  • B.Brechto „Galilėjus” (1992 m.)
  • G.Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie” (1994 m.)
  • M.Lermontovo „Maskaradas” (1997 m.)
  • N.Gogolio „Revizorius” (2001 m.)
  • S.Becketto „Belaukiant Godo” (2002 m.)
  • A.Čechovo „Trys seserys” (2005 m.).
Domino teatras
  • „Vilnius–Dakaras” (2008 m., rež. K.Smoriginas)
  • „Mano žmonos vyras” (2009 m., rež. K.Smoriginas)
  • „Nuodėmių miestas” (2010 m., O. Šapošnikovas)
  • su K. Smoriginu ruošėsi statyti Sigito Parulskio pjesę „Purvas”, parašytą specialiai V. Šapranauskui.
 
Reklaminis filmo „Valentinas vienas“ (2013 m.) plakatas

FilmografijaKeisti

DiskografijaKeisti

  • 2010 m. – Šapro hitų karoliukai
  • 2002 m. – Šapro Šou

ApdovanojimaiKeisti

  • „Kristoforo“ statulėlė (aukščiausias teatro apdovanojimas) už vaidmenį režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje „Maskaradas“, 1997 m.

ŠaltiniaiKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vytautas_Šapranauskas&oldid=5507637"