Vytautas Šapranauskas
Vytautas Šapranauskas | |
---|---|
![]() | |
Gimė | 1958 m. balandžio 19 d. Vilnius |
Mirė | 2013 m. balandžio 18 d. (54 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje |
Sutuoktinis (-ė) | Daiva Šapranauskienė |
Vaikai | Gytis, Judrė [1] |
Veikla | Aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas |
Sritis | teatras, kinas, televizija |
Organizacijos | Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Domino teatras |
Pareigos | aktorius |
Išsilavinimas | aukštasis |
Alma mater | 1976-1980 m. Lietuvos valstybinė konservatorija |
Žymūs apdovanojimai | |
„Kristoforo" statulėlė |
Vytautas Šapranauskas (1958 m. balandžio 19 d. Vilniuje – 2013 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos teatro ir kino aktorius, televizijos laidų vedėjas, humoristas.
Pasak Teatro sąjungos pirmininko Ramučio Rimeikio, „vienas talentingiausių Lietuvos scenoje ir komiško, ir dramatiško plano“.[2]
BiografijaKeisti
1976–1980 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Kurso vadovai – Algė Savickaitė ir Vitalijus Lanskojus.
Iki 1990 m. dirbo Rusų dramos teatre, kuriame 1977 m. suvaidino savo pirmajame spektaklyje (V. Lanskojaus režisuotame „Skutarevskyje”). Nuo 1990 m. vaidino Vilniaus mažajame teatre. Vėliau Šapranauskas vaidino „Domino“ teatre. Pasižymėjo aštriu liežuviu, puikiu humoro jausmu, mėgo juodą humorą. Su „Juodojo humoro klubu“ keliavo po Lietuvą. Garsino ir animacinius filmus „Up“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“. Buvo verslo klasės vyriškų drabužių prekės ženklo „Pierre Cardin“ veidu Lietuvoje.[3]
V. Šapranauskas iš gyvenimo pasitraukė prieš pat savo 55-ąjį gimtadienį. Aktoriaus aplinkos žmonių teigimu, jis yra bandęs nusižudyti ir anksčiau, paskutinį sykį – prieš kelias savaites iki mirties.[4] Aktorius prieš mirtį telefonu išsiuntė kelias trumpąsias žinutes apie tai, jog gyvenimo kelią jis jautėsi jau įveikęs.[5] Šapranauskas interviu yra sakęs, kad visuomet dėvįs kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveriąs net artimiausiems žmonėms. Pasak Arūno Sakalausko, Šapranauskas buvo vienišas; kentėjo dėl savo populiarumo ir savo TV laidų kokybės: „talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį“.[6]
Buvo pašarvotas Vilniaus mažajame teatre. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Asmeninis gyvenimasKeisti
Šapranauskas buvo vedęs du kartus ;[7] antroji žmona – Daiva Šapranauskienė, su kuria susilaukė sūnaus ir dukters. Su ja oficialiai išsiskyrė 2012 m. rugsėjo mėn.[8] Sūnus Gytis Šapranauskas Vilniuje vadovauja klubui „Tas Pabas“, LNK seriale „Kriminalistai“ suvaidino jauną turčių,[9] debiutavo TV6 humoro laidoje „TV šeškas“, dirbo reklamos srityje, buvo padavėjas.[10] Dukra Judrė Šefildo universitete (D. Britanija) studijuoja archeologiją.[11]
Aštuonerius metus gyveno su aktore Rimante Valiukaite.[12]
Nuo 2008 m. palaikė santykius ir ne vienerius metus gyveno kartu[13] su giminaite (Šapranausko senelės sesers proanūke)[14] pop grupės „ŠarkA“ nare Ieva Stasiulevičiūte (g. 1989 m.), buvusia grupės „YVA“ nare,[15] Šapranausko asistente TV3 laidoje „Puikusis šou“.[16]
Laisvalaikiu mėgo žvejoti.
TelevizijaKeisti
1993–1998 m. Baltijos televizijos įgarsintojas. Paskutiniais gyvenimo metais buvo žinomas kaip populiarių TV laidų vedėjas televizijos kanalo TV3 laidose: „Šapro šou“, „Puikusis šou“ (kartu su Asta Baukute), „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“, jo dukterinio kanalo TV6 laidoje „TV šeškas“ ir kt.
Dalyvavo TV talentų šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ laidose kaip žiuri narys.
Vaidino TV seriale „Moterys meluoja geriau“, atliko advokato Pauliaus vaidmenį.
TeatrasKeisti
- „Skutarevskyje” (1977 m., rež. V. Lanskojus)
- „Grįžtamasis ryšys” (1981 m., rež. V.Zacharovas)
- „Arena” (1981 m., rež. I.Nikolajevas)
- „Slenkstis” (1982 m., rež. S.Koromščikovas)
- „Snieguolė ir septyni nykštukai” (rež. J.Popovas, 1986 m.)
- „Ekspromtas” (1987 m., rež. A.Vilkinas)
- „Meistras ir Margarita” (1988 m., rež. R.Viktiukas)
- „Kvietimas į ešafotą” (1989 m., rež. G.Gladijus)
- kt.
- Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (režisierius R. Tuminas)
- A.Čechovo „Vyšnių sodas” (1990 m.)
- V.Kukulo ir R.Tumino „Čia nebus mirties” (1990 m.)
- B.Brechto „Galilėjus” (1992 m.)
- G.Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie” (1994 m.)
- M.Lermontovo „Maskaradas” (1997 m.)
- N.Gogolio „Revizorius” (2001 m.)
- S.Becketto „Belaukiant Godo” (2002 m.)
- A.Čechovo „Trys seserys” (2005 m.).
- „Vilnius–Dakaras” (2008 m., rež. K.Smoriginas)
- „Mano žmonos vyras” (2009 m., rež. K.Smoriginas)
- „Nuodėmių miestas” (2010 m., O. Šapošnikovas)
- su K. Smoriginu ruošėsi statyti Sigito Parulskio pjesę „Purvas”, parašytą specialiai V. Šapranauskui.
FilmografijaKeisti
- 1981 – Medaus mėnuo Amerikoje, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1981 – Tomis Retereris. Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1981 – Šokėjas. Lošimas be kozirių, rež. Algimantas Kundelis
- 1981 – Aplombovas. Vestuvės, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1981 – Stiprus jausmas, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1984 – Svečias. Turtuolis, vargšas…, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1983 – Kristis Dadženas. Velnio mokinys, rež. Artiomas Inozemcevas, LTV
- 1985 – Sofija Kovalevskaja, rež. Ajana Šachmalijeva, Lenfilm
- 1986 – Chameleono žaidimai, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1987 – Vasilis. Tėvas, rež. Algimantas Galinis
- 1994 – Guinevere, rež. Jud Taylor, Hearst Entertainment (JAV)
- 1996 – Kvapas. Pagunda, rež. Bronius Talačka
- 1996 – Duobkasiai, rež. Algis Matulionis
- 1997 – Kelionė su „Camel“, rež. Algis Matulionis
- 1998 – Albinas Stinkis. Aušros sūnūs, rež. Bronius Morkevičius, LKS
- 2003 – Banditas Husaras. Lietuviškas tranzitas, rež. Evaldas Kubilius
- 2004 – Užkalbėtojas. The Keeper of Time, rež. Robert Crombie, Harvest Entertainment (JAV)
- 2006 – Siuvėjas Vaiskopfas. Vilniaus getas, rež. Audrius Juzėnas
- 2006 – Sargas. Anastasija, rež. Maris Martinsons
- 2008 – Advokatas Paulius. Moterys meluoja geriau, rež. Raimundas Banionis
- 2009 – Tėvas. Lernavan, rež. Maratas Sargsyanas
- 2010 – Prodiuseris. Zero 2, rež. Emilis Vėlyvis
- 2012 – Valentinas. Valentinas vienas, rež. Donatas Ulvydas, Simonas Aškelavičius, Edita Kabaraitė
- 2014 – Algis. Redirected, rež. Emilis Vėlyvis.[17] [18]
DiskografijaKeisti
ApdovanojimaiKeisti
- „Kristoforo“ statulėlė (aukščiausias teatro apdovanojimas) už vaidmenį režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje „Maskaradas“, 1997 m.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Pažintis: V. Šapranauskas žiniasklaidai pristatė savo dukrą Judrę, 2011-05-28 Archyvuota kopija 2013-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Anapilin išėjo aktorius V.Šapranauskas[neveikianti nuoroda]
- ↑ V. Šapranauskas tapo „Pierre Cardin“ veidu Lietuvoje Archyvuota kopija 2013-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Iš gyvenimo pasitraukė aktorius Vytautas Šapranauskas (bandė žudytis ir anksčiau)
- ↑ Išeidamas V. Šapranauskas rašė: „Atsisveikinu“ Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Arūnas Sakalauskas: Talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikius
- ↑ V. Šapranausko kurso draugė N. Kazlauskaitė: „Šalia visada būdavo jo draugas sarkazmas“, 2013-04-22 Archyvuota kopija 2013-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aktorius Vytautas Šapranauskas su žmona Daiva išsiskyrė taikiai, 2012-09-05
- ↑ Gytis Šapranauskas seriale „Kriminalistai“ suvaidino jauną turčių
- ↑ Šapranauskai: mums patinka visos moterys
- ↑ Juoko širma slėpė jautrią aktoriaus V. Šapranausko sielą Archyvuota kopija 2013-04-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/224091/vytautas-sapranauskas
- ↑ Prieš mirtį V. Šapranauskas išsiskyrė su I. Stasiulevičiūte? Archyvuota kopija 2013-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Šapranauskas: „Esu buitinis alkoholikas“
- ↑ Ieva Stasiulevičiūtė. Ar ji tikrai Šapro?
- ↑ V. Šapranauskas su trisdešimčia metų jaunesne mylimąja iš Kanų grįžo ne geriausios nuotaikos
- ↑ Išeidamas V. Šapranauskas rašė: „Atsisveikinu“ Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Витаутас Шапранаускас (kino-teatr.ru inf.)