Vyžuonų miškas

Vyžuonų miškas – miškas Lietuvoje, Aukštaitijoje, Utenos rajone, tuoj į šiaurės rytus nuo Vyžuonų. Priklauso Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijai. Apima 9,2 km² plotą.

Paviršius banguotas. Būdingi velėniniai jauriniai, jauriniai vietomis glėjiški priesmėliai ir jauriniai silpnai sujaurėję smėliai. Miško šiauriniu pakraščiu teka Šventoji, per mišką – jos intakai Vyžuona (su Lukna), Girbys. Miške telkšo Girbio, Balčio, Išleistinio ežerai.

Medynai:

• pušynai: 64 %
• eglynai: 25 %
• beržynai: 9 %
• juodalksnynai: 1 %
• baltalksnynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 24 % medynų, pusamžiai medžiai 70 %, pribręstantys 4 %, brandūs 2 %.

Miške veisiasi stambieji kanopiniai žvėrys (sirnos, šernai ir kt.), kiškiai, lapės, voverės, opšrūs, usūriniai šunys, kiaunės. Įsteigtas Vyžuonų botaninis draustinis.

Per mišką eina kelias  5310  Dusetos–Užpaliai–Vyžuonos . Yra dailės paminklas – Vyžuonų kapinių vartų skulptūra. Miške ir greta įsikūrusios šios gyvenvietės: Vyžuonos, Ažuraistis, Pašiliai, Bartašiūnai, Pašvenčiai, Galiniai, Gaižiūnai.