Vulkanalijos (lot. Vulcanalia) – senovės romėnų šventė, vykusi kasmet rugpjūčio 23 d., buvo skirta Vulkanui, ugnies ir kalvystės dievui, Jupiterio ir Junonos sūnui. Be rugpjūčio 23 d., ugnies dievo šventė vyko ir gegužės 23 d. per antrąjį Tubiliustrijų, kada buvo pagerbiami šventieji karo trimitai Tubae.

Vulkanas

Vulkano kultas redaguoti

Manoma, kad Vulkano garbinimą pradėjo sabinų karalius Titas Tacijus. Šventė vykdavo tuo metu, kai buvo didelis vasaros karščių ir gaisrų pavojus javų derliui ir jo saugykloms. Šventės metu dievui pagerbti į uždegamus laužus buvo metamos žuvys, smulkūs gyvuliai. Buvo priimta per vulkanalijas iškabinti saulėje drabužius ir audinius, taip siejant Vulkano ir saulės kultą. Pagal kitą paprotį, tą dieną buvo privaloma darbus pradėti prie žvakių šviesos. Taip ugnies panaudojimu buvo siekiama dievo palankumo, tikintis, kad jis tramdys gaisrus, žemės drebėjimus ir ugnikalnius. Ypač sustiprėjo Vulkano kultas po Romos Didžiojo gaisro (64 m.), kuris siautėjo 6 dienas, padarydamas miestui nepataisomą žalą.

Vieną kartą, rugpjūčio 23 d., 20 m. pr. m. e., imperatorius Augustas buvo surengęs Vulkanalijų Žaidynes (Ludi Volcanalici). Jomis buvo pažymėta sutartis su Partų imperija ir prarastų štandartų mūšyje prie Harano 53 m. pr. m. e. sugrąžinimas.

Šventyklos redaguoti

Dievo pagerbimo šventės su laužų deginimu, aukojimo ritualais vyko prie Vulkano šventyklų. Jos buvo Marso lauke (jau stovėjo iki 214 m. pr. m. e.) ir Vulkanale Kapitolijaus papėdėje. Vulkanalas buvo vienas seniausių to meto kulto statinių, įkurtas dar Romos karalių laikais. Etruskų žynių nurodymu šventykla buvo statoma už miesto ribų. Romai plečiantis, Kapitolijus vėliau atsidūrė jos ribose.

Pasak romėnų istoriko Plinijaus, Vulkanalą pastatė pats Romos įkūrėjas Romulas, o altorių – karalius Titas Tacijus. Altorius, pasagos formos statinys, stovėjo kartu su Lapis Niger stela su įrašais, liudijusiais vietos šventumą. Manoma, ankstyvaisiais laikais tai galėjusi būti ir vieta kremacijų apeigoms, tribūna oratoriams.

Didžiojo gaisro metu valdė Neronas, kuris dėl gaisro kaltino krikščionis. Tačiau sekantis imperatorius Domicianas, valdęs 81-96 m., Vulkano garbei pastatė kitą altorių ant aukščiausios Romoje Kvirinalo kalvos, pradėjo aukoti daugiau gyvulių.

Nuorodos redaguoti