Vokietijos muitų sąjunga
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vokietijos muitų sąjunga (vok. Deutscher Zollverein) - vokiškų valstybių ekonominis susivienijimas muitų ir prekybos srityse; sąjunga. Sukurta 1833 m. kovo 22 d. sutartimi (Zollvereinigungsvertrag). Pradėjo veikti, įsigaliojus sutarčiai 1834 m. sausio 1 d. Narės - Prūsija, Bavarija, Saksonija, Viurtembergas, Badenas, Hanoveris, Liuksemburgas ir kitos. Teritorija siekė 425 000 km². Ji padėjo Vokietijos valstybėms vystytis ekonomiškai bei leido skirtingom Vokietijos valstybėlėms suartėti ir pradėti artimesnį ekonominį bendradarbiavimą. Ši sąjunga leido Berlynui tapti visos Vokietijos finansiniu centru. Per šį laikotarpį dėl šios sutarties bei spartaus populiacijos augimo Vokietijos ekonomika vystėsi labai greitai. 1848 m. prasidėjus tautų pavasariui muitų sąjunga neiširo ir net nuslopinus visus nacionalinius judėjimus muitų sąjunga išliko. Sąjunga neįtraukė Austrijos ne tik dėl geografinės jos padėties (Austriją nuo didelės dalies Vokietijos skyrė Alpių kalnai), bet ir dėl to, kad ši sąjunga tam tikru aspektu atskyrė Austriją nuo likusios Vokietijos, nuo jos Austrija pradėjo ekonomiškai ir infrastruktūriškai atsilikti.
Data | Chronologija |
---|---|
1815 | Įkuriama Vokietijos konfederacija |
1818 | Prūsija panaikina vidinius tarifus |
1819 | Badenas pasiūlo muitų sąjungą, tačiau Vokietijos konfederacijos parlamentas jį atmeta
Schwarzburg-Sondershausenas prisjungia prie Prūsijos muitų sąjungos |
1821 | Anhalto grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos |
1826 | Mecklenburg-Schwerinas prisijungia |
1828 | Sausio 18: Įkuriama muitų sąjunga tarp Bavarijos ir Vurtembergo
Vasario 14: Hessės grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos Rugsėjo 24: Įkuriama šiaurės ir centro Vokietijos muitų sąjunga ir jai priklauso šios valstybės: Saxonija, Hanoveris, Hesse-Kasselis, Veimaras, Saxe-Altenburgas, Saxe-Coburgas, Nassau, Schwarzburg-Rudolstadtas, Frankfurtas, Saxe-Meiningenas, Brunsvikas, Schwarzburg-Sondershausenas, Reuss-Greizas, Reuss-Geras, Brėmenas, Oldenburgas, ir Hesse-Homburgas |
1833 | Įkuriama Tiuringijos muitų sąjunga |
1833 | Derybos dėl būsimos muitų sąjungos |
1834 | Įkuriama Zollverein, muitų sąjunga |
1835 | Badenas, Nassau ir Hesse-Homburgas prisjungia prie Zollverein. |
1836 | Frankfurtas prisijungia prie Zollverein |
1838 | Zollverein muitų sąjungai priklausančios valstybės pritaria veliutų standartizavimui |
1840–47 | Bulvių maras prasideda didelėje Vokietijos dalyje |
1841 | Brunsvikas prisijungia prie Zollverein. |
1842 | Liuksemburgas prisijungia prie Zollverein. |
1848–49 | Prasideda Tautų Pavasaris. Pasiūloma ekonominė ir politinė vokiečių tautų sąjunga |
1851 | Hanoveris prisijungia prie Zollverein |
1852 | Oldenburgas prisijungia prie Zollverein |
1857 | Austrija ir Lichtenšteinas standartizuoja valiutas |
1864 | Prasideda Prūsijos ir Austrijos karas priš Daniją |
1865 | Švedija-Norvegija pasirašo laisvos prekybos sutartį su Zollverein |
1866 | Austrijos-Prūsijos karas per kurį Austrija praranda visą įtaką Vokietijoje |
1867 | Zollverein yra performuojama |
1868 | Šlėzvigas-Holšteinas, Saxe-Lauenburgas ir Mecklenburg-Strelitzas prisijungia prie Zollverein. |
1871 | Alsazė-Loreinas prisjungia prie muitų sąjungos
Įkuriama Vokietijos Imperija |
1888 | Miestai valstybės Hamburgas ir Brėmenas prisijungia prie muitų sąjungos. |
1919 | Įkuriama Veimaro Respublika. Liuksemburgas palieka Zollverein. |