Vokietijos ginkluotosios pajėgos
Bundesveras

Oficiali Vokietijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Įkurtos 1955 m. lapkričio 12 d.
Atkurtos 1990 m. spalio 2 d.
Štabo būstinė Bona, Berlynas, Potsdamas
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas kancleris Olaf Scholz
Krašto apsaugos ministras Borisas Pistorius
Generolas-inspektorius Carsten Breuer[1]
Žmogiškieji resursai
Amžius 17 m.
Privalomoji tarnyba
(šauktiniai)
trukmė – 9 mėn.
Mobilizaciniai resursai 19 594 118, amžiaus  17-49 m. (2009 m. duom.)
Tinkamų karinei tarnybai 15 747 493, amžiaus  17-49 m.  (2009 m. duom.)
Kasmet pasiekia
mobilizacijos amžių
445 048 (2009 m. duom.)
Aktyvus
personalas
181 514 (2023 m. gruodis)[2]
Rezervo dydis 930 000 (2023 m. gruodis)[2]
Finansinės išlaidos
Biudžetas 51,95 mlrd. eurų (2024 m.)[3]
71,75 mlrd. eurų (2024 m.)
įskaitant 2-ąją specialiojo turto dalį
[3]
Proc. nuo BVP 2,01 % (2024 m.)[4]
Karinė pramonė
Vietiniai tiekėjai EADS, Heckler & Koch, Rheinmetall, KMW, HDW
Užsienio tiekėjai ES šalys, JAV
Importo vertė ~1 mlrd. JAV dolerių (2009 m. duom.)
Eksporto vertė ~9 mlrd. JAV dolerių (2009 m. duom.)


Geležinis kryžius – Vokietijos kariuomenės reprezentacinis simbolis

Šis straipsnį apie dabartinę Vokietijos kariuomenę; kitos reikšmės – žr. Vokietijos kariuomenė

Bundesveras (vok. Bundeswehr) – Vokietijos ginkluotosios pajėgos, organizuota ginkluota struktūra šalies suverenumui nuo kitų šalių karinės agresijos ginti, įkurta 1955 m. Dabartinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos vokiečių kalba vadinamos Bundeswehr, šis terminas nuo 1955 m. buvo naudojamas ir Vakarų Vokietijos kariuomenei po Antrojo pasaulinio karo apibūdinti (Rytų Vokietijos (VDR) kariuomenė tuo metu vadinosi Nacionaline liaudies armija). Pavadinimą Bundeswehr Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pasiūlė buvęs Vermachto generolas Hasso von Manteuffel.

Vokietijos kariuomenės būrys
Šauktiniai
Vokietijos jūrų kadetai duoda pasižadėjimą tarnauti

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų veiklą prižiūri ir organizuoja Vokietijos gynybos ministerija, o įsakymus kariuomenei duoda gynybos ministras, bet tik taikos metu. Pavojaus šalies suverenumui ir piliečių saugumui metu vadovavimą kariuomenei, kaip tai nustatyta Vokietijos Konstitucijoje, perima Vokietijos kancleris. Aukščiausias pareigas užimantis pareigūnas Vokietijos kariuomenėje vadinamas ginkluotųjų pajėgų generolu-inspektoriumi (vok. Generalinspekteur der Bundeswehr) ir turi generolo arba admirolo karinį laipsnį, tačiau jis nėra Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, duodantis įsakymus, nes tokios pareigybės Vokietijos kariuomenės struktūroje nėra.

Pagrindinis reprezentacinis Vokietijos ginkluotųjų pajėgų simbolis yra stilizuotas geležinis kryžius, kuris turi seną istoriją – jis naudojamas kariuomenėje įvairiais tikslais nuo 1813 m., o dar seniau buvo susijęs su kryžiuočiais ir jų žygiais.

Šauktiniai turi duoti pasižadėjimą (ne priesaiką): „Ich gelobe, der Bundesrepublik Deutschland treu zu dienen, und das Recht und die Freiheit des deutschen Volkes tapfer zu verteidigen“ („Aš pasižadu ištikimai tarnauti Vokietijos Federacinei Respublikai, drąsiai ginti vokiečių tautos teises ir laisves“). Priesaiką duoda puskarininkiai, eiliniai ir profesionalūs kariai: „Ich schwöre, der Bundesrepublik Deutschland treu zu dienen, und das Recht und die Freiheit des deutschen Volkes tapfer zu verteidigen, so wahr mir Gott helfe.“ („Aš prisiekiu ištikimai tarnauti Vokietijos Federacinei Respublikai, drąsiai ginti vokiečių tautos teises ir laisves, tepadeda man Dievas“ – paskutinė religinė frazė gali būti nesakoma).

Faktai redaguoti

  • Štabas yra dvejose vietose: Bonoje ir Berlyne. Kareivių skaičius 181 514[2]
  • Kareivių skaičius palyginus su šalies gyventojų skaičiumi (procentais) – 0,22 % [5]
  • Gynybos biudžetas, įskaitant specialųjį turtą, 2024 m. sieks 71,75 mlrd. eurų.[3]
  • Dabartinės struktūros ginkluotosios pajėgos įkurtos 1955 m.

Istorija redaguoti

Senosios Vokietijos kariuomenės formos buvo Reichsveras (1921–1935) ir Vermachtas (1935–1945), tačiau Bundesveras nelaikomas buvusių Vokietijos armijų tradicijų tęsėju ir skelbia turintis savo tradicijas (pvz., kad reikia kovoti su Adolfo Hitlerio diktatūros pasekmėmis ir likučiais remiantis istorijos pavyzdžiais – Claus von Stauffenberg ir Henning von Tresckow žygiais).

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) įkūrimas redaguoti

Po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo sunaikintas Vermachtas, Vokietija neturėjo savo ginkluotųjų pajėgų.

Buvęs kariuomenės generolas Gerhard Graf von Schwerin 1950 m. tapo slaptuoju Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio „patarėju techniniais saugumo klausimais“ – taip pamažu buvo rengiamasi įkurti Vakarų Vokietijos ginkluotąsias pajėgas.

Vokietijos Federatyvinės Respublikos kariuomenės kūrimasis ir šalies naujo ginklavimosi pradžia nuo 1955 m. gegužės 5 d. sukėlė politinius ginčus tiek Europoje (ypač tarp TSRS, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės), tiek pačioje valstybėje, ypač tarp Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU), ar Vokietijai yra teisiškai ir morališkai pateisinama po Adolfo Hitlerio diktatūros ir nusikaltimų vėl turėti ginkluotąsias pajėgas. Kadangi Europoje prasidėjo Šaltasis karas, Vokietijos Demokratinė Respublika taip pat kūrė ginkluotąsias pajėgas – Nacionalinę liaudies armiją, Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje 1955 m. birželio 7 d. buvo įkurtas kariuomenės štabas, o lapkritį pašauktas pirmasis 101 savanoris.

Po metų, 1956 m., Vokietija buvo priimta į NATO ir jos ginkluotosios pajėgos pradėjo dalyvauti šios organizacijos veikloje.

Kariuomenė po Vokietijos susivienijimo 1990 m. redaguoti

Susivienijus Vakarų ir Rytų Vokietijai 1990 m. Vakarų Vokietijos kariuomenė perėmė daugiau kaip 20 tūkst. buvusios Rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Nacionalinės liaudies armijos – kareivių. Didžioji dalis technikos ir ginkluotės, paveldėtos iš Rytų Vokietijos kariuomenės buvo sunaikinta, parduota ar padovanota (pavyzdžiui, keletas tankų Turkijai, MiG-29 – Lenkijai, Indonezija nupirko 39 karo laivus).

Užduotys ir tikslai redaguoti

Pagal Vokietijos Konstituciją ginkluotosios šalies pajėgos privalo užtikrinti šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą, taip pat saugoti šalies piliečius nuo užpuolimo, išorės pavojų ir politinės priespaudos.

Pagal Vokietijoje 2006 m. priimtą taip vadinamą Baltąją knygą [6] Vokietijos kariuomenė turi būti pasiruošusi užtikrinti Vokietijos valstybės stabilumą europiniame ir pasauliniame kontekste, ginti nacionalinius interesus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę, o tarptautiniu mastu – padėti slopinti konfliktus ir malšinti neramumus, kovoti prieš terorizmą, bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse, dalyvauti gelbėjimo operacijose ir misijose.

Dalyvavimas tarptautinėje veikloje redaguoti

 
Vokietijos kareiviai Bosnijoje
 
Tarptautinių pratybų metu Bosnijoje ir Hercegovinoje

NATO redaguoti

Vokietijos federatyvinė respublika 1955 m. įstojo į NATO organizaciją. Kadangi kiekviena šalis savarankiškai sprendžia, kiek jos karių dalyvauja NATO veikloje, Vokietija NATO veiklai užtikrinti ir dalyvavimui misijose yra parengusi iki 5000 kareivių.[7]

Europos Sąjunga redaguoti

Europos Sąjungos veikla grindžiama bendrąja Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika, todėl valstybės narės turi būti paruošusios kareivių taikos operacijoms (bendrai iki 60 000). Vokietijos ginkluotosiose pajėgose šiems tikslams yra parengta iki 18 000 kareivių.[8]

Jungtinės tautos redaguoti

Vokietijos ginkluotosios pajėgos pagal Vokietijos 1999 m. įsipareigojimą Jungtinių Tautų Organizacijai yra parengusios apie 1000 kareivių, kurie gali būti panaudoti JTO operacijose.[9]

Veiklos organizavimas ir struktūra redaguoti

Vadovavimas redaguoti

Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms taikos metu vadovauja gynybos ministras, turintis teisę duoti įsakymus kariuomenei. Vadovavimo veikloje jam padeda visa Gynybos ministerija.

Struktūra redaguoti

Ginkluotąsias pajėgas Vokietijoje sudaro:

  • Sausumos pajėgos
  • Oro pajėgos
  • Jūrų pajėgos

2000 m. spalį buvo įkurta Centrinė aptarnavimo tarnyba (vok. Streitkräftebasis), kuri organizuoja ir tvarko visus ūkinius reikalus (transportavimą, produktų tiekimą, ryšius ir kt.). Medicininę pagalbą teikia kiti vidiniai padaliniai kariuomenės struktūroje.

Ginkluotė ir kita įranga redaguoti

 
G 36 automatas – vienas iš naudojamų ginklų
 
Leopard II A5
 
Karinių jūrų pajėgų laivas
 
Vokietijos oro pajėgos naudoja Panavia Tornado naikintuvus

Vokietijos ginkluotosios pajėgos naudoja modernią ginkluotę, skiriama nemažai biudžeto lėšų įrangai įsigyti. Lėšų kariuomenei skiriama daugiau dėl dalyvavimo operacijose ir misijose užsienyje.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos turi [10] apie 400 tankų, 280 naikintuvų, 460 sraigtasparnių, 15 karo laivų, 12 povandeninių laivų ir kitos įrangos.

Uniforma redaguoti

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kareiviai nešioja įvairią uniformą – be kasdieninės uniformos, yra speciali darbinė apranga arba specialūs drabužiai, skirti nešioti tam tikromis klimato sąlygomis. Taip pat yra ir paradinė uniforma.

Branduolinis ginklas redaguoti

Šiuo metu Vokietijoje yra 20 branduolinių kovinių galvučių, kurios saugomos specialiose oro pajėgų saugyklose.[11] Vokietijos kariuomenės istorijoje dar nebuvo atvejo, kad karinių oro pajėgų lėktuvas būtų pakilęs ir gabenęs atominę bombą. Visas branduolinis ginklas Vokietijoje yra Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų nuosavybė ir karo atveju gali būti panaudotas tik JAV prezidento nurodymu, Vokietija negali pati spręsti dėl jos teritorijoje esančio branduolinio ginklo panaudojimo.

Taip pat skaitykite redaguoti

  • Reichsveras – Vokietijos kariuomenė 1919–1935 m.
  • Vermachtas – Vokietijos kariuomenė 1935–1945 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Generalinspekteur der Bundeswehr“ (vokiečių). bmvg.de. Nuoroda tikrinta 2024-02-05.
  2. 2,0 2,1 2,2 „Wie groß ist die Bundeswehr?“ (vokiečių). bundeswehr.de. 2023-12-31. Nuoroda tikrinta 2024-02-05.
  3. 3,0 3,1 3,2 „Verteidigungshaushalt 2024“ (vokiečių). bmvg.de. 2024-02-01. Nuoroda tikrinta 2024-02-05.
  4. „Deutschland meldet Rekordsumme an die Nato“ (vokiečių). welt.de. 2024-02-15. Nuoroda tikrinta 2024-03-23.
  5. „Bevölkerung nach Nationalität und Geschlecht (Quartalszahlen)“ (vokiečių). Statistisches Bundesamt (destatis.de). Nuoroda tikrinta 2024-02-05.
  6. „Weißbuch“ – Baltoji knyga dėl Vokietijos saugumo politikos ir dėl Vokietijos kariuomenės ateities Archyvuota kopija 2007-03-17 iš Wayback Machine projekto.
  7. http://www.bmvg.de/portal/PA_1_0_P3/PortalFiles/C1256F1200608B1B/W268ADVU038INFODE/KDB.pdf?yw_repository=youatweb Vokietijos kariuomenės koncepcija
  8. Grundzüge der KDB
  9. Grundzüge der KDB
  10. Vokietijos kariuomenės įrangos sąrašas
  11. Branduolinis ginklas Vokietijoje ir Europoje

Nuorodos redaguoti

 


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.