Vokietijos Vakarų Afrika
Vokietijos Vakarų Afrika (vok. Deutsch-Westafrika) buvo vakarų Afrikos ir centrinės Afrikos teritorijos, į kurias pretendavo Vokietija.
| Vokietijos Vakarų Afrika | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Valdymo forma | kolonija | |||
| Era | Imperializmas | |||
| - Įkūrimas | 1884 m. | |||
| - Atiteko Prancūzijai | 1916 m. | |||
Veikla iki 1884 m. redaguoti
Iki 1884 m. Vokietija vakarinėje Afrikoje veikė trimis kryptimis:
- Gvinėjos pakrantėje (Kapitaï ir Koba miesteliai);
- Benino pakrantėje (Togolendas);
- Dualos pakrantėje (Senasis Kamerūnas);
Tuo metu Gvinėjos pakrantes aktyviai dalinosi portugalai, kurie įkūrė Portugalijos Gvinėją, prancūzai, kurie įkūrė Prancūzijos Gvinėją, o britai užėmė Siera Leonę. Vokiečiai valdė vos du kaimus, bet vėliau buvo išstumti iš jų.
Togolende sekėsi geriau ir ilgainiui vokiečiai sėkmingai skverbėsi į Afrikos žemyno gilumą, kur buvo įkurtas Vokietijos Togolandas.
Iki 1884 m. vokiečiai užvaldė Dualos pakrantes ir be didesnio pasipriešinimo užiminėjo vis naujas žemes Kamerūne.
Veikla po 1884 m. redaguoti
1884 m. oficialiai paskelbta apie protektoratų įkūrimą Togolande ir Kamerūne. Abiejose valdose sparčiai vystėsi ekonomika, buvo tiesiami keliai, geležinkeliai, augo miestai ir steigėsi kavamedžių ir medvilnės plantacijos. Lomė tapo vienu iš gražiausių Afrikos miestų. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo visos šios teritorijos buvo pasidalintos Antantės šalių.