Vokiečių priemiestis

Vokiečių priemiestis
{{#if:
Vokiečių priemiestis
Vokiečių priemiestis
54°40′41″š. pl. 25°17′02″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.284°r. ilg. / 54.678; 25.284 (Vokiečių priemiestis)Koordinatės: 54°40′41″š. pl. 25°17′02″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.284°r. ilg. / 54.678; 25.284 (Vokiečių priemiestis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Senamiesčio seniūnija

Vokiečių priemiestis – buvęs kvartalas Vilniaus miesto savivaldybėje, ties dabartine Vokiečių gatve ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Etimologija redaguoti

Vokiečių gatvės pavadinimas kildinamas iš „vokiečių miesto“ – erdvės, į kurią XIV a. pradėjo keltis į Vilnių atvykę daugiausiai vokiečių kilmės pirkliai ir amatininkai. Vėliau pačioje gatvėje įsikūrė daugiausiai vokiška Vilniaus liuteronų bendruomenė ir dar iki XX a. vidurio į evangelikų liuteronų bažnyčią ėjo daugiausiai vokiečių kalba kalbantys šios bendruomenės nariai.[1]

Vokiečių gatvės pavadinimas, kaip ir daugelis kitų Vilniaus gatvių pavadinimų, buvo keičiamas pagal laikmetį ir valdžią (Die deutsche Gasse, Gasztoldowska, Monetowa, Немецкая, Niemiecka, Vokiečių, Muziejaus iki 1988 m.).[2] Šiandien iš senųjų laikų gatvės išliko pusė jos – rytinės gatvės pusės namai, stovėję ten, kur dabar driekiasi pėsčiųjų promenada, buvo sugriauti per II pasaulinį karą.[3]

Istorija redaguoti

 
Vokiečių gatvė (die Deutsche Gasse) pavaizduota XVI a. Vilniaus žemėlapyje, atlase „Civitates orbis terrarum

XIV a. dabartinėje Vokiečių gatvėje apsigyveno vokiečių pirkliai ir amatininkai. Pasak Vilniaus praeitį tyrinėjančių istorikų, vakariečiai pavertė savo gatvę savotišku finansiniu miesto centru: čia klestėjo prekyba, amatai, virė to meto verslai. Vienu metu Vokiečių gatvė vadinta Monetų gatve dėl šioje vietoje iki pat XVIII a. pabaigos veikusios Vilniaus monetų kalyklos.[4]

Po II pasaulinio karo senoji gatvės struktūra buvo labai smarkiai suardyta – 1944 m. gatvė smarkiai sugriauta per sovietinių bombonešių antskrydį. Senieji pastatai išliko tik pietvakarinėje Vokiečių gatvės pusėje, kitoje – sovietinių laikų namai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Gediminas Kajėnas. Vokiečių gatvės istorija: nuo Sinagogos spalvų iki Marcelijaus Martinaičio spintos. 15min.lt (tikrinta 2022-01-28).
  2. Vokiečių gatvės istorija. 2017-11-18, Madeinvilnius.lt (tikrinta 2022-01-28).
  3. Vokiečių gatvė. 700vilnius.lt (tikrinta 2022-01-28).
  4. Vitalijus Michailovskis. Sostinės gatvių pavadinimuose glūdi miesto istorija. 2015-04-18, Lrytas.lt (tikrinta 2022-01-28).