Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladislava Grigaitienė
Vladislava Grigaitienė.jpg
Gimė: 1890 m. lapkričio 20 d.
Rusija Kaunas
Mirė: 1961 m. liepos 23 d. (70 metų)
Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV
Sutuoktinis(-ė): Juozas Grigaitis
Veikla: dainininkė
Žymūs apdovanojimai:

Gedimino 3 laipsnio ordinas

Commons-logo.svg Vikiteka: Vladislava GrigaitienėVikiteka
Vladislava Grigaitienė

Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė (1890 m. lapkričio 20 d. Kaunas – 1961 m. liepos 23 d. Niujorkas, JAV) – Lietuvos dainininkė (sopranas; iki 1925 m. mecosopranas).

BiografijaKeisti

1908 m. baigusi mokytojų kursus Kaune mokytojavo Garliavoje, Kamajuose. Nuo 1910 m. dainavo Vilniaus „Rūtos“ draugijos koncertuose. 1918 m. baigusi Petrogrado konservatorijos N. Ireckajos klasę, dėstė Vitebsko liaudies konservatorijoje, nuo 1919 m. dainavo Smolensko operos teatre (Olga – Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas).

1920 m. grįžo į Lietuvą, koncertavo, Lietuvių meno kūrėjų draugijos Muzikos sekcijos narė. 1920 m. tobulinosi Paryžiuje pas F. Litviną. 19211944 m. Valstybės teatro solistė, dainavo apie 30 vaidmenų. [1] 1921–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, 1933–1944 m. Kauno konservatorijoje. Koncertavo Latvijoje, Estijoje, ten dainavo ir operoje, Suomijoje, Vokietijoje.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Daug koncertavo. 1946 m. atvyko į JAV, apsigyveno Elizabete (Naujasis Džersis). Surengė bažnytinių koncertų. Pirmoji atliko Stasio Šimkaus baladės „Nugrimzdęs dvaras“ solo partiją (1932 m.), daugelį Juozo Gruodžio, Aleksandro Kačanausko dainų.

Mokinės: Veronika Dagelytė, Antanina Dambrauskaitė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė, Alė Kalvaitytė, Elzbieta Kardelienė, Marija Lipčienė, Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Pranė Radzevičiūtė, Genovaitė Vasiliauskienė-Stanaitytė. [2]

VaidmenysKeisti

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Iliustruotas laikraštis, 1932 m. vasario 25 d., Nr. 1
  2. Vaclovas JuodpusisVladislava Grigaitienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 155 psl.