Vladimiras Zubovas (1909)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Vladimiras Zubovas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1909 m. gruodžio 6 d. Halė, Vokietija |
| Mirė | 2007 m. gegužės 12 d. (97 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Vladimiras Zubovas |
| Sutuoktinis (-ė) | Danutė Čiurlionytė-Zubovienė |
| Vaikai | Dalia, Konstantinas, Vytautas |
| Alma mater | 1934 m. Berlyno aukštoji technikos mokykla |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1991 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, 1999 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. | |
Vladimiras Zubovas (1909 m. gruodžio 6 d. Halėje, Vokietija – 2007 m. gegužės 12 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos architektas, architektūros istorikas.
Biografija redaguoti
Garsios grafų Zubovų giminės ainis, tėvas – Vladimiras Zubovas. Žmona Mikalojaus Konstantino Čiurlionio duktė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė – dramaturgė, prozininkė, vertėja. Vaikai Dalia, Konstantinas, Vytautas.
1928 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1934 m. baigė Berlyno aukštąją technikos mokyklą.
1935–1940 m. Kauno karo butų valdybos inžinierius. 1940–1941 m. AB „Pienocentras“ inžinierius. Antrojo pasaulinio karo metais Kauno miestų planavimo skyriaus architektas.
1944–1950 m. dėstė Kauno valstybinio universiteto Miestų planavimo katedroje (dab. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedra). 1950–1958 m. dirbo įvairiose Kauno projektavimo organizacijose. 1959–1967 m. Statybos ir architektūros instituto architektas. 1967–1969 m. LTSR valstybinio dailės instituto Kauno vakarinio skyriaus dėstytojas.
Karo metais su žmona iš Kauno geto gelbėjo žydus, juos globojo, parūpino dokumentus. 1991 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, 1999 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Projektai redaguoti
- Rašytojo Balio Sruogos privatus namas
- Ąžuolyno parkas (1955 m.)
- Dainų slėnio amfiteatras (1966 m.)
Kūryba redaguoti
Parašė monografiją „Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai“ (1986 m.), paskelbė publikacijų apie Lietuvos baroką, Kauno senamiestį. Pateikė medžiagos apie Zubovų giminę, jų įsikūrimą Lietuvoje bei veiklą Šiaulių krašte. Sudarė Zubovų giminės genealoginį medį, parašė prisiminimus „Kas atmintin įstrigo“ (abu saugo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka).