Vladas Skardinskas

Vladas Skardinskas (1882 m. spalio 26 d. Šlapiškių vns., Antalieptės valsčiuje – 1954 m. lapkričio 14 d. Marijampolėje) – Lietuvos inžinierius, politinis ir valstybės veikėjas.

Biografija

Augo gausioje valstiečių šeimoje. Brolis Jonas–Mykolas tapo katalikų kunigu, Antanas – agronomu, Jonas – Rusijos caro kariuomenės karininku, Leonas – Centralinio valstybės archyvo archyvaru, Juozas – Jurbarko ligoninės buhalteriu. Sesuo Pranciška – medikė, Antanina – mokytoja.

Vladas Skardinskas studijavo Rygos politechnikos institute, aktyviai dalyvavo studentiškoje veikloje – buvo Lietuvių studentų draugijos „Viltis“ valdybos nariu. Institutą baigė 1916 m. Po Pirmojo pasaulinio karo pradėjo tarnauti Kaune naujai įsteigtoje Susisiekimo ministerijoje. 1920 m. paskirtas Kauno regiono Vandens kelių viršininku. Po to dirbo Plentų ir vandens kelių valdyboje, 1924–1925 m. buvo jos viršininku. Kartu su J.Linartu organizavo Kauno miesto autobusų susisiekimą. 1925 m. atstovavo Lietuvos Respubliką tarptautinėse konferencijos miško plukdymo Nemunu klausimais Kopenhagoje ir Lugane. Kaip Ūkininkų sąjungos atstovas buvo išrinktas į Pirmąjį seimą.

Vienas iš AB Mechanikas ir Lietuvos rajoninių elektros stočių AB steigėjų, 1922 m. buvo išrinktas Lietuvos pramonininkų sąjungos pirmininku. Vėliau dalyvavo Ugniagesių sąjungos veikloje, 1925–1927 m. buvo šios organizacijos valdybos pirmininku. Redagavo kai kuriuos žurnalo Ugniagesis numerius, pelnė gaisrininkų apdovanojimus. Priklausė Ateitininkų sąjungai.

Laisvalaikiu buriavo, 1922 m. buvo išrinktas Lietuvos jachtklubo valdybos pirmininku.

Šaltiniai

• Lietuvių enciklopedija, T. 28: Skara-Stoska, 12 psl.
• Vytautas Indrašius. Doros, šviesos ir tiesos apaštalai. – Vilnius: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2003, 170–171 psl.
• Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir tolimesnio vystymosi studija. – Vilnius, 2010, 72–73 psl. Archyvuota kopija 2018-05-25 iš Wayback Machine projekto.