Vladas Ravka
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vladas Ravka | |
---|---|
Gimė | 1924 m. kovo 20 d. Šiauliuose |
Mirė | 2006 m. liepos 29 d. (82 metai) Šiauliuose |
Veikla | statybininkas, publicistas, poetas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis. |
Vladas Ravka (1924 m. kovo 20 d. Šiauliuose – 2006 m. liepos 29 d. Šiauliuose) – statybininkas, publicistas, poetas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
Biografija
redaguotiMokydamasis Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje V. Ravka parašė į pogrindinį laikraštį straipsnį, kuriame reiškė nepasitenkinimą prievartine kolektyvizacija. Už tai 1948 m. suimtas, tardomas ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Kalėjo Uralo, Karagandos ir Kemerovo lageriuose.
1958 m. su žmona grįžo į Šiaulius, įsidarbino Statybos treste, aktyviai įsijungė į meno saviveiklą, rašė daug straipsnių į Šiaulių miesto laikraštį ir kitus leidinius.
1979–1988 m. ir 1996–2006 m. vadovavo kolektyviniam sodui „Margiai“. Jam vadovaujant sodas Šiauliuose ir šalyje daug kartų buvo pripažintas gražiausiu, geriausiai sutvarkytu, apdovanotas prizais ir diplomais. Leido sodo laikraštį, rašė sodo metraštį, įkūrė unikalų sodo muziejų, kurį lanko ir Lietuvos, ir užsienio šalių svečiai. Savo sodo sklypelyje Vladas Ravka iš augalų sukūrė Lietuvos žemėlapį.
Nuo 1989 m. politinių kalinių ir tremtinių choro „Tremtinys“ dainininkas, koncertų, švenčių, kitų renginių organizatorius bei vedėjas. 1989 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narys, 1991–1992 m. LPKTS Šiaulių skyriaus pirmininkas, vėliau skyriaus Kultūros komisijos pirmininkas. Buvo aktyvus Šiaulių senjorų draugijos narys.
Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-293 suteiktas Šiaulių Garbės piliečio vardas.
Bibliografija
redaguoti- Vladas Ravka. Gyvenimo padiktuota. Prisiminimų ir poezijos knyga. 1997 m.
- Vladas Ravka. Iš vienos širdies. Liucilijus, 2006 m.