Vladas Karatajus
| Vladas Karatajus | |
|---|---|
| Gimė | 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškis |
| Mirė | 2014 m. balandžio 19 d. (88 metai) Vilnius |
| Tėvas | Mikalojus Karatajus |
| Motina | Serafima Čečneva |
| Sutuoktinis (-ė) | Česlava Karatajienė |
| Vaikai | Viktorija Karatajūtė-Šarauskienė, Romanas Karatajus |
| Veikla | tapytojas, pedagogas |
| Partija | 1968 m. SSKP |
| Alma mater | 1952 m. Dailės institutas |
Vladas (Vladimiras) Karatajus (1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje – 2014 m. balandžio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas.
Biografija
redaguotiGimė 1925 m. Vilkaviškyje. Baigęs pradinę mokyklą ir šešias Lazdijų bei Ukmergės gimnazijų klases, įstojo į Ukmergės mokytojų serminariją. 1946-1952 m. studijavo Lietuvos Valstybiniame dailės institute (dėstytojai Vytautas Mackevičius, Algirdas Petrulis). 1952-1992 m. institute dėstė tapybą ir kompoziciją.1965 m. suteiktas docento vardas. 1968-1979 m. VDI Tapybos katedros vedėjas. 1975 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
redaguotiDailininkas surengė apie 100 grupinių ir personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai įvertinti daugeliu premijų ir apdovanojimų. Menininko kūrinių įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai.
Kūrybos žanrai - portretas, peizažas, natiurmortas. Kūrybai būdingas lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus platus potėpis. V. Karatajus - tapytojas, įtvirtinęs lietuvių tapyboje savitą koloristinį psichologinio portreto tipą. 1967 m. parašė ir išleido vadovėlį „Tapybos technika“.
Nutapė žymių Lietuvos žmonių, menininkų, amžininkų ir artimųjų portretus (dailininkas Antanas Gudaitis, 1958 m.; vitražistas Kazys Morkūnas, 1967 m.; skulptorius Konstantinas Bogdanas, 1970 m.; kompozitorius Jonas Švedas, 1970 m.; „Dukters portretas“, 1971 m.; skulptorius Gediminas Jokūbonis, 1982 m.; „Sūnaus portretas“, 1982 m.; prof. Henrikas Zabulis, 1983 m.; akademikas Zigmas Zinkevičius, 1988 m. ir kt.), grupinius portretus („Menotyrininkai Veronika ir Stasys Budriai“, 1965 m.; „Architektai broliai Nasvyčiai“, 1976 m.), temines kompozicijas (Žmonės ir žemė", 1975 m.; „Makedonija“, 1977 m.), peizažus („Lietingą dieną“, 1979 m.; „Degėsių kelias II“, 1985 m.; „Žiema“, 2007 m. ir kt.), natiurmortus („Saulagėlės“, 1998 m.; „Baltos gėlės mėl. vazelėje“ 2000 m.; „Tulpės“, 2006 ir kt.).
Bibliografija
redaguoti- Tapybos technika. – Vilnius: Vaizdas, 1967. – 64 p.: iliustr.
- Vladas Karatajus. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. – Vilnius: Vaga, 1973.: iliustr.
- Vladas Karatajus. Albumas (rusų k.). - Maskva: Sovetskij chudožnik, 1986. – 94 p.: iliustr.
- Vladas Karatajus. Tapyba: reprodukcijų albumas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – 207 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01556-0
Įvertinimas
redaguoti- 1972 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1976 m. LSSR valstybinė premija
- 1985 m. LSSR liaudies dailininkas
Nuorodos
redaguoti- Tinklapis skirtas V.Karatajui https://www.karatajus.lt/
- Dokumentinis filmas „Dailininkas Vladas Karatajus" iš ciklo "Menininkų portretai" 2012 m. Autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius https://www.youtube.com/watch?v=_tvNLmQAV8k