Vikipedija

Vivien Leigh

Jungtinės Karalystės aktorė
Vivien Leigh
Gimė 1913 m. lapkričio 5 d.
Dardžilingas, Britų Indija
Mirė 1967 m. liepos 8 d. (53 metai)
Londonas, Jungtinė Karalystė
Veikla aktorė

Vivjena Ly (angl. Vivien Leigh, gimusi kaip Vivian Mary Hartley, 1913 m. lapkričio 5 d. Dardžilingas, Britų Indija – 1967 m. liepos 8 d. Londonas, Jungtinė Karalystė) – anglų teatro ir kino aktorė. Kaip geriausia pagrindinio vaidmens atlikėja, du kartus yra gavusi „Oskarą“. Pirmąjį „Oskarą“ gavo už Skarletės O’Haros vaidmenį filme „Vėjo nublokšti“ (1939), antrąjį „Oskarą“ bei BAFTA apdovanojimą – už Blanšos Dibua vaidmenį filme „Geismų tramvajus“ („A Streetcar Named Desire“, 1951), šį vaidmenį ji atliko taip pat ir Londono teatre „West End“. 1963 m. už vaidmenį Brodvėjaus teatro miuzikle „Tovarich“ V. Ly buvo pagerbta „Tony“ apdovanojimu.

1999. m. Amerikos kino institutas didžiausių per 100 metų aktorių moterų sąraše jai skyrė 16-ą vietą.[1]

Ankstyvieji metai redaguoti

Vivjena Ly, kaip Viviana Merė Hartli, 1913 m. gimė Britų Indijoje. Jos tėvas Ernestas Hartlis buvo gimęs Škotijoje, bet 22-ejų išvyko Indijon. Motina Gertrūda Merė Frensis buvo gimusi Indijoje, ji pasižymėjo rytietišku grožiu, kurį paveldėjo duktė Viviana.[2] Viviana jau vaikystėje susidomėjo teatru ir 1931 m. šeimai grįžus į Jungtinę Karalystę įstojo į Karališkąją teatro meno akademiją. 1932 m. ištekėjo už advokato Herberto Ly Holmeno ir jos susidomėjimas mokslais sumažėjo.[3] 1933 m. jiedviem gimė duktė Siuzana.[4]

Aktorės karjera redaguoti

1935 m. Viviana nedideliais vaidmenimis teatre ir kine pradėjo savo karjerą, sceniniu vardu pasirinkusi antrąjį savo vyro vardą Ly ir truputį pakeitusi savo vardą iš Vivianos į Vivjeną (Vivian – Vivien).[5] Greitai ji buvo pastebėta ir ėmė gauti svarbesnių vaidmenų. 1937 m. su Lorensu Olivjė vaidino filme „Ugnis virš Anglijos“ („Fire Over England“) ir tarp jųdviejų užsimezgė romanas. Nei Olivjė žmona Džilė Esmond, nei Vivjenos Ly vyras nesutiko skirtis, tačiau Olivjė ir Vivjena Ly ėmė gyventi kartu.[6]

 
Klarkas Geiblas ir Vivjena Ly filme „Vėjo nublokšti“ (1939)

V. Ly sužinojo, jog pagal Margaretos Mitčel romaną „Vėjo nublošti“ bus statomas filmas. Ji šį romaną buvo skaičiusi ir buvo tikra, kad jai reikėtų vaidinti Skarletę. V. Ly išvyko į Ameriką, dalyvavo filmo peržiūrose ir gavo šį vaidmenį. Filmas „Vėjo nublokšti“ (1939) sulaukė milžiniško pripažinimo, buvo apdovanotas 10-čia „Oskarų“, iš jų V. Ly gavo apdovanojimą kaip geriausia pagrindinio vaidmens aktorė.[7][8]

Kitais metais V. Ly atliko pagrindinius vaidmenis filmuose „21 diena drauge“ („21 Days Together“, 1940) ir „Vaterlo tiltas“ („Waterloo Bridge“, 1940).

1940 m. V. Ly ir Olivjė susituokė. Juodu stengėsi savo karjerą kurti drauge, bet retai filmuose gaudavo partnerių vaidmenis. Vis dėlto juodu kartu vaidino istorinėje dramoje „Hamiltono moteris“ („That Hamilton Woman“, 1941) ir pelnė žiūrovų pripažinimą.[9]

1943 m., per Antrąjį pasaulinį karą V. Ly išvyko į turnė po Šiaurės Afriką vaidindama kareiviams. Tačiau netrukus jai sušlubavo sveikata ir 1944 m. jai buvo nustatyta džiova. Po keleto ligoninėje praleistų savaičių atrodė, kad sveikata pagerėjo. V. Ly vėl atliko pagrindinį vaidmenį filme „Cezaris ir Kleopatra“ („Caesar and Cleopatra“, 1945). Šiuo laikotarpiu V. Ly pajuto besilaukianti, bet dėl silpnos sveikatos patyrė persileidimą.[10] Šis įvykis sukėlė depresiją, ji susirgo dvipoliu sutrikimu.[11] Vis dėlto 1946 m. ji ėmė vėl vaidinti teatre, o 1948 m. filme „Ana Karenina“ („Anna Karenina“) atliko pagrindinį vaidmenį.

 
Vivjena Ly ir Lorensas Olivjė Australijoje, 1948 m. birželis

1948 m. V. Ly su Olivjė išvyko į turnė po Australiją, kur paaštrėjo jųdviejų nesutarimai, sukelti chroniškų Ly psichikos sutrikimų, tačiau pasirodymai buvo sėkmingi. Grįžę į Angliją juodu vaidino Londono teatre „West End“. 1949 m. buvo pastatyta Tenesio Viljamso pjesė „Geismų tramvajus“, V. Ly joje suvaidino Dibua. 1951 m. V. Ly šį vaidmenį atliko to paties pavadinimo filme. Jos pasirodymas filme buvo puikiai įvertintas, ji gavo keletą apdovanojimų, tarp jų, kaip geriausia pagrindinio vaidmens aktorė, „Oskarą“, BAFTA apdovanojimą ir Venecijos kino festivalio Volpi taurę.[12]

1953 m. V. Ly patyrė psichinę krizę. Keletą mėnesių gydėsi, kol vėl buvo pajėgi su Olivjė vaidinti teatre.[13] Vėliau V. Ly atnaujino filmavimąsi ir 1955 m. filme „Gili mėlyna jūra“ („The Deep Blue Sea“) atliko pagrindinį vaidmenį. Tačiau 1956 m. dar kartą išgyveno nesėkmingą nėštumą ir dvipolis sutrikimas vėl paaštrėjo. V. Ly vis dažniau ėmė elgtis liguistai, kėlė skandalus. Nors Olivjė tebedirbo kartu su V. Ly teatre, jųdviejų santuoka buvo iširusi, ir apie 1958 m. V. Ly užmezgė santykius su aktoriumi Džonu Merveilu. 1960 m. V. Ly ir Olivjė išsiskyrė oficialiai.[14]

1961 ir 1962 m. V. Ly vaidindama spektakliuose keliavo po Australiją, Naująją Zelandiją ir Lotynų Ameriką. Džonas Merveilas ją lydėjo ir ja rūpinosi. V. Ly pasiekė laimėjimų, nors kartkartėmis sirgo depresija. 1963 m. ji gavo „Tony“ apdovanojimą už vaidmenį Brodvėjaus miuzikle „Tovarich“. Be to, ji atliko pagrindinius vaidmenis filmuose „Ponios Stoun pavasaris Romoje“ („The Roman Spring of Mrs. Stone“, 1961) ir „Kvailių laivas“ („Ship of Fools“, 1965).[15]

1967 m. V. Ly sveikata dėl džiovos vėl pablogėjo. Po keleto gydymosi savaičių buvo pasijutusi geriau, tačiau naktį į liepos 8-ąją, sulaukusi 53-ejų metų, Vivjena Ly mirė.[16] Palaikai buvo kremuoti ir išbarstyti Tikeredž Milo ežere, esančiame prie Blekboiso kaimo Rytų Sasekse.[17]

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. ↑ „America's Greatest Legends“ (PDF). Amerikos kino institutas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-16. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
  2. ↑ „Vivien Leigh's parents and extended family“. Hartley family genealogy website. Suarchyvuotas originalas 2014-12-25. Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  3. ↑ Alexander Walker. Vivien: The Life of Vivien Leigh. New York: Grove Press, 1987, p. 38-39. ISBN 0-8021-3259-6
  4. ↑ "Vivien Leigh profile. " Turner Classic Movies. Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  5. ↑ John Russell Taylor. Vivien Leigh. London: Elm Tree Books, 1984, p. 38, ISBN 0-241-11333-4
  6. ↑ Coleman, Terry. Olivier, The Authorised Biography. London: Bloomsbury Publishing, 2005, p. 76–77, 90, 94–95 ISBN 0-7475-8306-4
  7. ↑ "Gone with the Wind. " Archyvuota kopija 2014-12-22 iš Archive.is projekto Academy Awards Database (Oscars.org) (Academy of Motion Picture Arts and Sciences). Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  8. ↑ „Awards – New York Film Critics Circle“ (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  9. ↑ „That Hamilton Woman“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  10. ↑ Vickers, Hugo. Vivien Leigh: A Biography. London: Little, Brown and Company, 1988 edition, p. 167 ISBN 978-0-330-31166-3
  11. ↑ Anthony Holden. Olivier. London: Sphere Books Limited, 1989, p. 221–222 ISBN 0-7221-4857-7
  12. ↑ „Vivien Leigh. Awards“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  13. ↑ John Russell Taylor. Vivien Leigh. London: Elm Tree Books, 1984, p. 93-94 ISBN 0-241-11333-4
  14. ↑ Laurence Olivier. Confessions of an Actor. New York: Simon & Schuster, 1982, p. 174 ISBN 0-14-006888-0
  15. ↑ Anne Edwards. Vivien Leigh, A Biography. London: Coronet Books, 1978 edition, p. 266–272 ISBN 0-340-23024-X
  16. ↑ „Actress Vivien Leigh, Who Achieved Fame a Scarlett O'Hara, Dies at 53“. Daytona Beach Sunday News-Journal.
  17. ↑ „Vivien Leigh“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta 2023-05-28.
  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vivien_Leigh&oldid=7184587"