Vittorio Caprioli
Kadras iš filmo
„La Governante“
Tikras vardas
Gimė 1921 m. rugpjūčio 15 d.
Neapolis
Mirė 1989 m. spalio 2 d. (68 metai)
Neapolis
Šalis Italija
Sutuoktinis Franca Valeri (1960–1974)
Virginia Antonioli
Vaikai Carlo Caprioli
Aktyvumo metai 1942–1989
Užsiėmimas aktorius, režisierius, scenaristas

Vitorijus Kapriolis (it. Vittorio Caprioli; 1921 m. rugpjūčio 15 d. – 1989 m. spalio 2 d.) buvo italų aktorius, režisierius ir scenarijų autorius.

Biografija

redaguoti

Kaprioli baigė Silvio D‘Amico dramos akademiją Romoje ir 1942 m. debiutavo Carli–Racca teatro scenoje. Pasibaigus karui, 1945 m. jis pradėjo bendradarbiauti su transliuotoju RAI, kur kartu su Luciano Salce kūrė varjetė programas. 1948 m. jis dirbo Piccolo teatre Milane, o 1950–ųjų pradžioje kūrė muzikinius pasirodymus Neapolitan Carosello.

1961 m. Kaprioli debiutavo kaip režisierius juosta „Leoni al sole“, kuri vėliau buvo įtraukta į 100 išsaugotinų Italijos filmų sąrašą.[1][2][3]

1962 m. kitas jo režisuotas filmas „Parigi o cara“ buvo rodytas Venecijos kino festivalyje[4], kaip ir 1963 m. juosta „I cuori infranti“, kurį jis režisavo kartu su Gianni Puccini. 1970 m. Kaprioli režisuota komedija „Splendori e miserie di Madame Royale“ laikomas geriausiu jo darbu.[5] Šiame filme pagrindinius vaidmenis atliko jis pats su tuometine žmona Franca Valeri.

Jis filmavosi kine, vaidino teatre ir televizijoje, nors pastarosios nemėgo. Paskutiniaisiais metais daugiausia dėmesio skyrė teatrui. Mirė Neapolio viešbutyje nuo širdies smūgio sulaukęs 68-erių.

Asmeninis gyvenimas

redaguoti

1960–1974 m. Kaprioli buvo susituokęs su aktore Franca Valeri. Vėliau vedė psichologę Virginia Antonioli, su kuria susilaukė sūnaus Carlo Caprioli (g. 1972), taip pat aktoriaus.

Dalinė filmografija

redaguoti

Vaidmenys

redaguoti

Režisuoti filmai

redaguoti
  • Leoni al sole (1961)
  • Parigi o cara (1962)
  • I cuori infranti (1963)
  • Scusi, facciamo l’amore? (1968)
  • Splendori e miserie di Madame Royale (1970)
  • Vieni, vieni amore mio (1975)
  • Stangata napoletana (1983)

Apdovanojimai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
 


Šaltiniai

redaguoti
  1. Massimo Bertarelli, Il cinema italiano in 100 film: i 100 film da salvare, Gremese Editore, 2004, ISBN 88-8440-340-5
  2. Massimo Borriello (4 March 2008). „Cento film e un'Italia da non dimenticare“. Movieplayer. Nuoroda tikrinta 19 April 2013.
  3. „Ecco i cento film italiani da salvare“. Corriere della Sera. 28 February 2008. Nuoroda tikrinta 19 April 2013.
  4. „Italian Comedy - The State of Things“. labiennale.org. Suarchyvuotas originalas 1 August 2010. Nuoroda tikrinta 1 August 2010.
  5. „Obituaries“. Variety. 18 October 1989. p. 99.