Visuomeninė norma

Visuomeninė norma, socialinė norma – visuomeninio elgesio taisyklė, privaloma individui. Ji apibrėžia socialinės veikos formas tam tikroje socialinėje situacijoje. Požymiai skiriasi kiekvienoje visuomenėje, sąlygoti jos raidos. Išorinė normų išraiška įvairi – tai gali būti tiek rašytinės, tiek ir nerašytinės taisyklės.

Socialines normas pagrindžia moralė, etika, religija, teisė, kiti socialiniai reiškiniai bei visuomeniniai reguliatoriai. Laikymąsi užtikrina socialinė kontrolė.

Socialinės normos struktūra – hipotezė, dispozicija, sankcija. Hipotezėje nustatomos taisyklės galiojimo sąlygos, dispozicija nusako elgesio variantą (veiką), sankcijoje numatoma poveikio priemonė už atitinkamą veiką.

Pirmasis iš sociologų norminį taisyklių poveikį tyrė Émile Durkheim, vėliau – Talcott Parsons (tyrinėjo normų poveikį individų elgesiui).

Rūšys

Teisės norma, moralės norma, religinė norma.