Visuomenės žlugimas

Visuomenės žlugimas (arba civilizacijos žlugimas) – visuomenės ar civilizacijos žlugimas, kuriam būdingas kultūrinio tapatumo ir socialinio bei ekonominio kompleksiškumo praradimas. Paprastai lydimas valdžios žlugimo ir smurto įsigalėjimo.[1] Kaip galimos žlugimo priežastys įvardijamos stichinė nelaimė, karas, maras, badas, ekonomikos žlugimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir masinė migracija. Žlugusi visuomenė gali išlikti kaip primityvesnė savo pačios forma, būti pavergta galingesnės civilzacijos arba visiškai išnykti.

„Imperijos kelias. Sunykimas“, Thomas Cole. 1836 m.

Beveik visos civilizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio ar kompleksiškumo, patyrė tokį likimą, tačiau kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Kinija, Indija ir Egiptas, vėliau atgimė ir transformavosi. Tačiau kitos, pavyzdžiui, Vakarų ir Rytų Romos imperijos ir Majų civilizacija, taip ir neatsigavo.[1] Visuomenės žlugimas paprastai būna greitas,[1] bet retai staigus.[2] Kai kuriais atvejais laipsniškas nykimas nelaikomas žlugimu. Pastarasis reiškinys turi nedidelį neigiamą poveikį konkrečiai civilizacijai, pavyzdžiui, Britų imperija nuo 1918 m.[3]

Antropologai, istorikai ir sociologai pasiūlė daugybę civilizacijų žlugimo paaiškinimų, susijusių su tokiais priežastiniais veiksniais kaip aplinkos pokyčiai, išteklių išeikvojimas, netvarus kompleksiškumas, invazija, ligos, socialinės sanglaudos nuosmukis, didėjanti nelygybė, nuoseklus kognityvinių įgūdžių bei kūrybiškumo praradimas ir nelaimės.[1][4][5] Tačiau visiškas kultūros išnykimas gali būti išvengiamas, o kai kuriais atvejais iš senosios visuomenės pelenų atsiradusios naujos visuomenės akivaizdžiai yra jos palikuonys, nepaisant to, kad jų rafinuotumas smarkiai sumažėjo.[6] Be to, žlugusios visuomenės, pavyzdžiui, Vakarų Romos imperijos, įtaka gali išlikti dar ilgai po jos mirties.[7]

Žlugusių civilizacijų ir visuomenių pavyzdžiai redaguoti

Grįžimas į primityvesnę būseną redaguoti

Prijungimas prie kitų visuomenių redaguoti

Išnykimas arba evakuacija redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kemp, Luke (2019-02-18). „Are we on the road to civilisation collapse?“. BBC Future. Nuoroda tikrinta 2020-09-05.
  2. Butzer, Karl W. (2012-03-06). „Collapse, environment, and society“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 109 (10): 3632–3639. doi:10.1073/pnas.1114845109. PMC 3309741. PMID 22371579.
  3. Nuwer, Rachel (2017-04-18). „How Western civilisation could collapse“. BBC Future. Nuoroda tikrinta 2020-09-06.
  4. Spinney, Laura (2020-02-18). „Panicking about societal collapse? Plunder the bookshelves“. Nature (anglų). 578 (7795): 355–357. Bibcode:2020Natur.578..355S. doi:10.1038/d41586-020-00436-3.
  5. Dutton, Edward; Woodley of Menie, Michael (2018). „Chapter 11: Did Other Civilizations Show a Rise and Fall in General Intelligence?“. At Our Wits' End: Why We're Becoming Less Intelligent and What It Means for the Future. Exeter, United Kingdom: Imprint Academic. ISBN 978-1-84540-985-2.
  6. Pasha-Robinson, Lucy (2017-01-07). „'Society could end in less than a decade,' predicts academic“. The Independent. Nuoroda tikrinta 2019-05-21.
  7. Spinney, Laura (2018-01-17). „End of days: Is Western civilisation on the brink of collapse?“. New Scientist.