Visinčia

Visinčia
Visinčia Šalčininkėlių tvenkinio prieigose
Visinčia Šalčininkėlių tvenkinio prieigose
Ilgis 52,8[1] km
Baseino plotas 227 km²
Vidutinis debitas 2,03 m³/s
Ištakos Mikantonių apylinkės
Žiotys Šalčia
Šalys Lietuva

Visinčia – upė Šalčininkų rajone; Šalčios dešinysis intakas (Merkio baseinas). Prasideda greta Mikantonių kaimo, pačiame aukštupyje prateka Didžiosios durpyną. Teka į šiaurės vakarus, už Zavišonių – į pietvakarius. Upės vidurupis ir žemupys yra Rūdininkų girioje. Įteka į Šalčią 26 km nuo jos žiočių, netoli Tetervinų kaimelio.

Intakai:

  • dešinieji – Kamena, Kernavė
  • kairieji – Didelis Cudykas

Upės aukštupio vaga (iki Gasčionių) sureguliuota[2]. Ties Šalčininkėliais (33 km nuo žiočių) patvenkta (tvenkinio plotas 17,7 ha). Upė pasižymi skaidriu, švariu vandeniu. Upės baseine gausu miškų, pelkių, telkšo Kernavo ežeras. Žemupio slėnis beveik negyvenamas, įtrauktas į Visinčios hidrografinį ir kraštovaizdžio draustinius.

Gyvenvietės prie upės: Anuliškės, Jackonys, Gasčionys, Šalčininkėliai, Tartokas, Zavišonys, Pavisinčia, Skubėtai, Jundiliškės, Gudeliai, Gumbas, Ūta.

Visinčia ties Gudeliais

Upėvardžio šaknis *vis- siejama su reikšme „lenkti, sukti“ (plg. liet. viesulas, ide. *u̯ei̯-; taip pat liet. vystyti „sukti, vynioti“, latv. vists „ryšulys“, latv. vistities „vyniotis, raitytis, suktis“)[3].

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=40e90928-7932-482a-8256-bad979737bdd
  2. Visinčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 577 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.